Siesikų valsčius
Siesikų valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Siesikai |
![]() | |
Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (186?–1915) |
![]() | |
Ukmergės apskritis (1919–1940) | |
![]() | |
Ostlandas | Ukmergės apskritis (1941–1944) |
![]() | |
Lietuvos TSR | Ukmergės apskritis (1944–1950) |
Siesikų valsčius (rus. Сесикская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje, į vakarus nuo Ukmergės. Centras – Siesikai.
IstorijaKeisti
Valsčius įkurtas XIX a., panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ukmergės rajonui (6 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1923[1] | 186 | 5132 | 1099 | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
188 | 6 apylinkės [2] |
SuskirstymasKeisti
Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
---|---|
Belazariškiai | Belazariškių apylinkė |
Jurgelionys | Jurgelionių apylinkė |
Kuršai | Kuršų apylinkė |
Meilūnai | Meilūnų apylinkė |
Siesikai | Siesikų apylinkė |
Šapova | Šapovos apylinkė |
Iš viso: | 6 apylinkės |
GyventojaiKeisti
Žymūs žmonėsKeisti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1931 | Kačėniškiai | Jeronimas Grėska, ekonomistas |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 167–168