Sankt Peterburgo Šv.Jono bažnyčia

Švento Jono bažnyčia (rus. Церковь Святого Апостола Иоанна, est. Jaani kirik) – evangelikų liuteronų šventovė Rusijos Sankt Peterburgo mieste. Konsekruota Apaštalo Jono vardu, pamaldos vykta estų kalba. Administraciškai priklauso Ingrijos evangelikų–liuteronų bažnyčiai.

Bažnyčios pagrindinis fasadas

IstorijaKeisti

Evangelikų bendruomenė mieste susikūrė dar 1731 m., ji meldėsi Pirmojo kadetų korpuso patalpose. 1841 m. tikintieji suskilo į vokiečių ir estų dalis. Po metų užregistruota Šv. Jono estiška parapija, o 1844 m. prie jos įkurta mokykla, kurioje buvo dėstoma ir estų kalba. 1860 m. pagal architekto Haroldo Juliaus Bosės (vok. Harald Julius von Bosse) projektą pastatyta pseudoromaninio stiliaus bažnyčia. Virš raudonų plytų pastato iškilo bokštas–varpinė, pastate vienu metu galėjo melstis 800 tikinčiųjų. Gretimame name gyveno pastorius, buvo įkurta prieglauda ir pradinė mokykla. Šv. Jono bažnyčia turėjo kelias filijines koplyčias, tarp jų ir kalėjimuose. 18841906 m. parapijiečių skaičius augo ir pasiekė 22 000. Pastoriais tarnavo žinomi estų nacionalinio judėjimo veikėjai Jakobas Hurtas (est. Jakob Hurt) (1880–1901 m.) ir Rudolfas Kalas (est. Rudolf Kallas) (1901–1913 m.).

1930 m. Šv. Jono bažnyčia buvo uždaryta, bokštas nugriautas. Prie nutinkuoto pagrindinio fasado įrengti laiptai: pastatas paverstas dviaukščiu, jame įsikūrė klubas. 1993 m. mieste vėl įregistruota estų liuteronų bendruomenė, kuriai 1997 m. perduotas pastatas. Nuo 2000 m. vyksta pamaldos. 2009 m. prasidėjo bažnyčios atstatymo darbai, pastatui grąžinta pirminė išvaizda. Lėšų – 3,1 mln. kronų (apie 200 tūkst. eurų) – tam skyrė Estijos kultūros ministerija. 2011 m. vasario 20 d. Šv. Jono bažnyčia atšventinta. Iškilmėse dalyvavo Estijos arkivyskupas Andresas Pederas (est. Andres Põder) ir šalies prezidentas Tomas Ilvesas.

2011 m. birželio 14 d. miesto lietuvių, latvių ir estų bendruomenės bažnyčioje tradiciškai paminėjo tragiškus 1941 m. įvykius – masinius trėmimusBaltijos respublikų. Vyko ekumeninės pamaldos, kalbas pasakė trijų Baltijos šalių generaliniai konsulai Sankt Peterburge. Jungtinis bendruomenių choras „Balticum“ bažnyčioje giedojo „Lietuva brangi“ (lietuviškai), „Pūt, vējiņi“ (latviškai) ir „Laul Põhjamaast“ (estiškai).[1]

IšnašosKeisti

ŠaltiniaiKeisti