Sabilė

miestas Latvijoje
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Sabilė – miestas Latvijoje, Talsų savivaldybėje, Abavos upės slėnyje, 25 km į pietus nuo Talsų. 1461 gyventojas (2021 m.).[1]

Sabilė
latv. Sabile
            
Talsų gatvė Sabilėje
Sabilė
Sabilė
57°02′40″ š. pl. 22°34′20″ r. ilg. / 57.04444°š. pl. 22.57222°r. ilg. / 57.04444; 22.57222 (Sabilė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas Kuršas Kuršas
Savivaldybė Talsų savivaldybė
Gyventojų (2021) 1 461
Plotas 4,34 km²
Tankumas (2021) 337 žm./km²
Pašto kodas 3294
Tinklalapis www.sabile.lv
Vikiteka Sabilė
Sabilės vynuogynas
Sabilės vyno šventė

Istorija redaguoti

Istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėta 1253 m., kai Livonijos ordinas užkariavo kuršių žemes. XIII a. Sabilėje pastatyta Livonijos ordino pilis, prie kurios 1462 m. minimas kaimas. Apie 1643 m. Kuržemės hercogystės valdytojas Jokūbas Ketleris Sabilei suteikė turgaus teisę, miestelis tapo amatų ir prekybos centru. Kiek vėliau Sabilėje pradėjo kurtis pirmieji žydai, dar labiau paskatinę amatų ir prekybos plėtrą. 1939 m. žydai sudarė 70 % visų gyventojų. Miesto teisės Sabilei suteiktos 1917 m.

2000–2009 m. buvo Sabilės savivaldybės administracinis centras.

Turizmas redaguoti

Sabilės Vyno kalnas redaguoti

Abavos upės dešiniajame krante esantis 33,7 m aukščio (altitudė 115 m.) Sabilės Vyno kalnas yra šiauriausias pasaulyje vynuogynas po atviru dangumi, 1955 m. įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Vyno gamybos tradicijos Sabilėje siekia XIV a. Hercogo Jakobo laikais vynuogynas pertvarkytas, įrengtos terasos, atvežta naujų vynuogių veislių. Po Švedų tvano vynuogynas buvo sunykęs, bet Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis 1936 m. jį atgaivino. Vynuogės augo 1,5 ha plote. 1939 m. organizuota piemoji Latvijos vynuogininkystės paroda.

Po Antrojo pasaulinio karo vynuogynu rūpinosi Pūrės daržininkystės bandymų stotis, tačiau tikro šeimininko nebuvo. 1989 m. studentų entuziazmo dėka Vyno kalnas vėl atgijo. Rimtesniems darbams paskatino buvęs Latvijos prezidentas Guntis Ulmanis. Vynuogynui perėjus Sabilės savivaldybės nuosavybėn, nuo 1999 m. kasmet liepos pabaigoje organizuojama Sabilės vyno šventė, o vynuogynas nuolat plečiamas, jame introdukuojamos naujos, atsparios šalčiams vynuogių veislės. 2008 m. augo 15 veislių, kurių daugumą išvedė selekcininkas Paulis Sukatniekas, daugiau, kaip 600 vynuogių krūmų. Pagrindinė veislė – „Zilga“.

Tačiau derlius būna labai nevienodas, priklauso nuo klimato pokyčių, nes vynuogės subręsta apie spalio mėn. Be to, vynuogynas nukenčia nuo jį pamėgusių turistų. 2007 m. buvo pagaminta tik 50 ltr. vyno. Vynas gaminamas pagal naminio vyno tradicijas, neskaidrinamas, yra rūgštoko skonio, bet puikaus aromato.

Sabilės piliakalnis redaguoti

Piliakalnis, buvusios Sabilės pilies vieta, yra dešiniajame Abavos krante, ant 110 m aukščio nuo jūros lygio kalvos. X a. ant jo stovėjo medinė kuršių pilis, XIII a. ją sugriovę savo pilį pasistatė kalavijuočiai. Nuo Sabilės piliakalnio, kuris X–XIII a. buvo srities centras, atsiveria graži Sabilės miesto ir Abavos upės slėnio panorama.

Sabilės bažnyčia redaguoti

Sabilės liuteronų bažnyčia pastatyta XIV a. 1450 m. jos bokšte įkeltas varpas yra vienas seniausių Europoje. Bažnyčioje vyksta ne tik pamaldos, bet ir klasikinės vargonų muzikos bei kameriniai koncertai.

Sinagoga redaguoti

Sabilės sinagoga pastatyta 1890 m. Kaip maldos namai ji tarnavo iki 1941 m. Po karo, kai beveik visi miestelio žydai buvo nacių nužudyti, pastate įrengta parodų ir konferencijų salė, veikia muziejus.

Sportas redaguoti

Išnaudojant aukštus kairiuosius Abavos upės šlaitus ant jų įrengtos 5 kalnų slidinėjimo trasos su keltuvais. Ant aukštesnės kalvos, vadinamos Švedų kepure, ir vasarą veikia 350 m. ilgio rogučių trasa.

Miestai partneriai redaguoti

Miestai, su kuriais Sabilė yra užmezgusi partnerystės ryšius:

Šaltiniai redaguoti

  1. Sabile. Informācija par objektu, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2021-07-09.

Nuorodos redaguoti