SS ir policijos vadas
SS ir policijos vadas (vok. SS- und Polizeiführer) – vyriausiųjų SS pareigūnų pareigos prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metais. Tokie pareigūnai vadovavo didelėms SS, gestapo ir Vokietijos policijos pajėgoms tam tikruose regionuose.
SS ir policijos vadai buvo trijų lygių:
Istorija redaguoti
Pirmieji aukštesnieji SS ir policijos vadai buvo paskirti 1937 m.[1], parinkus juos iš tuometinių SS oberšnitų (vok. SS-Oberabschnitt) vadų. Aukštesnieji SS ir policijos vadai turėjo būti tiesioginiai viršininkai visiems regiono SS ir policijos daliniams, patys būdami pavaldūs tik H. Himleriui ir A. Hitleriui.
Trečiojo Reicho teritorijoje regiono aukštesnysis SS ir policijos vadas paprastai būdavo kartu ir SS oberabšnito vadas. Tuo tarpu už Reicho ribų SS oberabšnitų nebuvo, tad ten aukštesnieji SS ir policijos vadai su oberabšnitais buvo nesusiję. Tačiau tokių teritorijų aukštesnieji SS ir policijos vadai (HSSPF) turėjo po kelis pavaldžius SS ir policijos vadus (SSPF), kurie veikė kaip padėjėjai.[2]
Egzistavo ir du aukščiausieji SS ir policijos vadai:
- Italijos (1943–1945)
- Ukrainos (1943–1944).
Jie turėjo pavaldžių HSSPF ir SSPF.[3]
SS ir policijos vadai tiesiogiai vadovavo štabams, kurių sudėtyje buvo beveik visų SS šakų atstovų. Paprastai tai būdavo tokios šakos kaip tvarkos policija (Ordnungspolizei), gestapas (Gestapo), Kaukolės junginys (Totenkopfverbände, valdęs koncentracijos stovyklas), SS saugumo tarnyba (vok. Sicherheitsdienst; SD) ir kai kurie SS kariuomenės daliniai. Teoriškai SS ir policijos vadas turėjo galią vadovauti bet kuriam jo regione esančiam SS daliniui, tačiau praktiškai SS daliniai būdavo tiesiogiai pavaldūs savo tiesioginiams vadams, tad SS ir policijos vadai turėjo teisę perimti tokių dalinių valdymą tik ypatingais atvejais.
Aukštesnieji SS ir policijos vadai arba HSSPF bei jiems pavaldūs SS ir policijos vadai (SSPF) buvo vieni įtakingiausių (ir labiausiai bijomų) SS pareigų, kurias sukūrė H. Himleris.[1]
Karo nusikaltimai redaguoti
Viena iš blogiausiai pagarsėjusių SS ir policijos vadų funkcijų buvo būti regione veikiančių ainzacgrupių (vok. Einsatzgruppen) – daugiausia mirties būrių – vadu. Daugelis SS ir policijos vadų pareigas ėjusių asmenų davė įsakymus nužudyti dešimtis tūkstančių žmonių. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui beveik visi SS ir policijos vadai, tarnavę Lenkijoje ir TSRS, buvo apkaltinti karo nusikaltimais. Nemažai nelaisvėn patekusių SS ir policijos vadų, įsivėlusių į tokius nusikaltimus, nusižudė.
SS ir policijos vadai Lenkijoje:
- prižiūrėdavo žydų getus,
- tiesiogiai koordinavo žydų gabenimą į naikinimo stovyklas (padedant SS saugumo vyriausiajai valdybai (RSHA)),
- tiesiogiai vadovavo policijos batalionams ir SD pulkams, kurie prižiūrėdavo tvarką getuose.
Perkėlimas į SS kariuomenę redaguoti
1944 ir 1945 m. daug HSSPF Himlerio dėka gavo SS kariuomenės generolų laipsnius. Manoma, kad tai buvo daroma siekiant juos apsaugoti pagal Hagos konvencijas dėl kariavimo taisyklių.[4]. Vienas iš HSSPF, liudijęs Niurnbergo teisme, pareiškė, kad taip buvo siekiama pagal konvenciją suteikti HSSPF teisę saugoti karo belaisvių stovyklas.[5]