SKS

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

SKS
Tipas	savitaisis karabinas
Variantai	PAP (Jugoslavija); SKS (Rumunija); SKS (Albanija); S karabinas VDR; Vietnamo SKS; Tipas 63 (KLDR); Tipas 56 ir Tipas 68 (Kinija)
Konstruktorius	S. Simonovas
Šalis	TSRS
Sukurtas	1945 m.
Gamintas	nuo 1949 m.
Naudotas	nuo 1950 m. iki dabar
Naudotojai	Rusija, daugelis Varšuvos pakto ir likusio pasaulio šalių
Kalibras, mm	7,62 mm
Šovinys, mm	7,62×39 mm
Šaudymo sparta, n/min.	30-40 šūv/min.
Svoris, kg	3,85 kg
Ilgis, mm	1020 mm
Vamzdžio ilgis, mm	521 mm
Pradinis greitis, m/s	735 m/s
Taikymo tolis, m	1000, tiesaus šūvio - 400
Maks. šūvio nuotolis, m	2000 m
Mechanizmas	savitaisis (pusiau automatinis)
Dėtuvė	neišimama, 10 šovinių (užtaisoma apkaba arba po 1 šovinį)

SKS, SKS karabinas, SKS-45 (rus. СКС, Самозарядный карабин Симонова; angl. SKS) – tarybinis (rusiškas) 7,62 mm savitaisis karabinas, kurį 1945 m. sukonstravo konstruktorius Sergejus Simonovas. Ginklas naudoja tarpinio galingumo 7,62×39 šovinius, sukonstruotus 1943 m., tuos pačius, kuriuos naudoja ir AK-47.

Sukurtas ginklas turėjo pakeisti iki tol naudotą 1891 m. modelio rankinio užtaisymo Mosino šautuvą, naudojusį 7,62×54 mm atbrailinius šautuvo šovinius. Tačiau, išplėtus Kalašnikovo automato AK-47 gamybą, SKS karabinai buvo nukonkuruoti. Juos naudojo nedaugelis TSRS ginkluotųjų pajėgų dalinių ir garbės sargybos kuopos (šios SKS naudoja iki šiol).

SKS karabinai buvo plačiai eksportuoti į Varšuvos sutarties šalis, tiekti įvairioms TSRS remtoms šalims. Daug šalių SKS karabinus gamino pagal licencijas, dažnai su kai kuriais savais patobulinimais. Dabar šie karabinai plačiai paplitę ir civilinėje rinkoje, kur tiekiami iš įvairių šalių kariuomenių atsargų.

• 
  Žygiuoja sargybos pamaina prie Maskvos Kremliaus, ginkluota SKS
• 
  Vietnamo partizanas, ginkluotas SKS karabinu slėptuvėje (1968 m.)
• 
  Atidaryta SKS dėtuvė