Rusenimas

Rusenančios žarijos, jau šiek tiek apsitraukusios pelenais.
Rusenančios smilkalų lazdelės

Rusenimas – beliepsnis kietų degių medžiagų degimas, kuomet medžiaga intensyviai oksiduojasi. Rusenimo pavyzdys yra žarijos lauže ar krosnyje, degantis tabakas cigaretėje.

Rusenimo esmėKeisti

Esminis skirtumas tarp dviejų degimo rūšių – rusenimo ir liepsnojimo – yra tas, kad rusenanti medžiaga dega pačioje kietoje medžiagoje, tuo tarpu liepsnojant išsiskiria degios dujos, kurios ir dega (tai ir yra liepsna). Rusenant degimo temperatūra būna žemesnė, negu liepsnojant (~600 °C prieš ~1500 °C). Rusenimo zona slenka lėtai (apie 0,1 mm/s), apie 10 kartų lėčiau negu liepsnojimo zona. Nežiūrint to rusenimas saugumo požiūriu yra nė kiek ne mažiau pavojingas:

  • Rusenimas gali trukti ilgai, ir tik po kurio laiko įsiliepsnoti. Atrodo, užgesintas gaisras gali vėl pradėti degti atvira liepsna.
  • Rusenant išsiskiria nuodingos dujos (pvz., smalkės), kurios liepsnojant beveik visiškai sudega.

Rusenančios medžiagosKeisti

Daug įvairių medžiagų palaiko rusenimą, pvz., akmens anglis, tabakas, sveika ir dūlanti mediena, pjuvenos, miško paklotė, durpės, audeklai, putplasčiai ir kt. Rusenančios medžiagos dažnai yra akytos ar sudaro agregatus:

  • Tokia struktūra dažnai sudaro pakankamai didelį paviršių, kad deguonis prieitų prie degios medžiagos ir užtikrintų neslopstančią oksidaciją (degimą).
  • Be to, tokia medžiaga veikia kaip šiluminė izoliacija, mažinanti šilumos nuostolius ir neleidžianti rusenimo zonai pernelyg ataušti.
 
Rusena laužo su sodo šiukšlėmis likučiai.