Robyčiai
Aleksandrovskojė

vok. Robitten
rus. Александровское
Robyčiai Aleksandrovskojė
Robyčiai
Aleksandrovskojė
54°23′22″š. pl. 20°21′57″r. ilg. / 54.3895542°š. pl. 20.3659058°r. ilg. / 54.3895542; 20.3659058 (Robyčiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Bagrationovsko rajonas
Pašto kodas 238420
Tel. kodas +7 40156
Tinklalapis bagrationovsk-mo.ru

Robyčiai arba Aleksandrovskojė (vok. Robitten, nuo 1945 m. lenk. Robity, nuo 1993 m. rus. Александровское) – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, Bagrationovsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Pograničnojės kaimo gyvenvietės teritorija.[1][2]

Istorija redaguoti

Notangos žemės kaimo pavadinimas prūsiškos kilmės.[3] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Šventapilės apskrities kaimas.[4] Nuo 1945 m. Lenkijos Branievo pavieto, nuo 1993 m. Bagrationovsko rajono Kornevo apylinkės kaimas, prijungtas prie Aleksandrovskojės.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Šventapilės apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1993 m. Branievo pavietas Lenkija
19932008 m. Kornevo apylinkė
Bagrationovsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Pograničnojės kaimo gyvenvietė
Bagrationovsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[5] 1933 m. 1939 m.[6]
89 306 325


Šaltiniai redaguoti

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.