Raudonoji skruzdėlė
| Formica sanguinea | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Raudonoji skruzdėlė iš arti | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Raudonoji skruzdėlė (Formica sanguinea) – vidutinio dydžio skruzdėlė, apie 7 mm ilgio, iš Formicinae pošeimio. Priklauso vergvaldžių ir socialinių parazitų grupei tarp skruzdėlių.
Socialiniai parazitai redaguoti
Raudonoji skruzdėlė savo išore labai panaši į rudąją miško skruzdėlę. Galva ir krūtinė raudoni, pilvelis tamsiai rudas. Pagal gyvenimo būdą nuo rudųjų šios skruzdėlės labai skiriasi. Raudonosios skruzdėlės yra vergvaldės, kurios pavergia kitas gentaines: tamsiarudes miško skruzdėles (Formica fusca), Formica cinerea ir kt.
Raudonosios skruzdėlės įprastų skruzdėlynų nestato. Lizdai būna įrengti po akmenimis, senuose kelmuose. Paprastai svetimų skruzdėlių lizdą užpuola, kai tik žvalgai jį aptinka. Darniomis gretomis nužygiavusios iki aukų buveinės, jos žudo priešą, grobia kokonus ir tempia į savo lizdą. Išsiritusios vergės atlieka darbininkių vaidmenį. Savas darbininkes gali turėti ir pačios raudonosios skruzdėlės, kurios kartu dirba su vergėmis. Literatūroje aprašomi atvejai, kai šių skruzdėlių kolonija gyvena be vergių, darbus nudirbdama savo jėgomis [1].
Paplitimas redaguoti
Raudonosios skruzdėlės plačiai paplitusios Centrinėje ir Šiaurės Europoje, Rusijoje, Japonijoje, Kinijoje, Korėjos pusiasalyje.
Klasifikacija redaguoti
Šios skruzdėlės priskiriamos grupei rudųjų miško skruzdėlių, tarp kurių:
- Rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa),
- Tamsiarudė miško skruzdėlė (Formica fusca),
- Raudongalvė skruzdėlė (Formica truncorum),
- Plaukuotoji skruzdėlė (Formica lugubris),
- Mažoji miško skruzdėlė (Formica polyctena),
- Šiaurinė miško skruzdėlė (Formica aquilonia).
Šaltiniai redaguoti
Nuorodos redaguoti
- Formica sanguinea aprašymas Archyvuota kopija 2003-06-10 iš Wayback Machine projekto.
- Raudonosios skruzdėlės (rusų k.)