Protėjas (palydovas)
Erdvėlaivio Voyager 2 daryta nuotrauka | |
Atradimas | |
---|---|
Atradėjas | Stephen P. Synnott / Voyager 2 komanda |
Atrastas | 1989 m. liepa |
Orbitos charakteristikos | |
Didžioji pusašė | 117 647 km (0,00079 AU)[1] |
Orbitos ilgis | 739 200 km (0,005 AU) |
Ekscentricitetas | 0,00053 |
Periapsis | 117 584 km |
Apoapsis | 117 709 km |
Apskriejimo periodas | 1,12231477 d. |
Vidutinis greitis orbitoje | Max: 7,627 km/s Vid: 7,623 km/s Min: 7,619 km/s |
Posvyris | 0,524° (į Neptūno ekvat.) |
Planetos palydovas | Neptūno |
Fizinės charakteristikos | |
Vidutinis skersmuo | 440×416×404 km[2] |
Tūris | 3,4×107 km³[3] |
Masė | ~4,4×1019 kg |
Vidutinis tankis | ~1,3 g/cm³ |
Laisvojo kritimo pagreitis | 0,06 m/s² |
Ašies posvyris | 0° |
Albedas | 0,096[2] |
Paviršiaus temperatūra | vid: ~51 K |
Protėjas (angl. Proteus; gr. Πρωτέας) arba Neptūnas VIII – antras pagal dydį Neptūno gamtinis palydovas.
Atradimas
redaguotiPalydovas atrastas 1989 m. liepą iš erdvėlaivio Voyager 2, tyrusio Neptūną, darytų nuotraukų. Iš karto po atradimo buvo suteiktas laikinas S/1989 N 1 pavadinimas. Vėliau pavadintas senovės graikų jūrų dievo Protėjo vardu.
Charakteristikos
redaguotiProtėjas yra vienas tamsiausių Saulės sistemos kūnų. Jis (kaip ir Saturno palydovas Febė) atspindi tik apie 6 procentus į jį krintančios Saulės šviesos. Paviršius gausiai nusėtas krateriais.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Orbitos charakteristikos: R. A. Jacobson ir W. M. Owen Jr., „The orbits of the inner Neptunian satellites from Voyager, Earthbased, and Hubble Space Telescope observations“, 2004. Astronomical Journal 128: 1412.
- ↑ 2,0 2,1 E. Karkoschka, „Sizes, shapes, and albedos of the inner satellites of Neptune“, 2003. Icarus 162: 400.
- ↑ P. J. Stooke, „The surfaces of Larissa and Proteus“, 1994. Earth, Moon ad Planets 65: 31.