Prezervatyvas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Prezervatyvas (lot. praeservo 'apsaugoju (nuo nėštumo)'), sargis – viena iš labiausiai paplitusių kontracepcijos priemonių. Prezervatyvas ne tik apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, tačiau ir nuo lytiniu keliu plintančių ligų.

Apie 1900 m. pagamintas prezervatyvas iš gyvūninių medžiagų

Istorija

Prezervatyvo principas jau taikytas senovės Romoje, bet išplitus krikščionybei buvo pamirštas. XVI a. prezervatyvą vėl pasiūlė italų gydytojas G. Falopijus, ieškojęs patikimo būdo apsisaugoti nuo Europoje greitai plitusio sifilio. Jis pasiūlė sueities metu ant varpos mauti drobinį maišelį, sudrėkintą specialiais vaistais. Šis išradimas ilgai tarnavo visų pirma kaip apsauga nuo infekcijų ir tik kaip šalutinis poveikis buvo nėštumo išvengimas. Vėliau šie maišeliai buvo patobulinti.

XVII a. Prancūzijoje imta gaminti ir eksportuoti prezervatyvus iš ėriuko aklosios žarnos. Nuo XIX a. pabaigos imta naudoti plona guma.

Šiais laikais prezervatyvai dažniausiai būna pagaminti iš latekso, nors pirmieji prezervatyvai (pradedant maždaug XVII amžiumi) buvo gaminami iš naminių gyvūnų žarnų (ypač avių; bendru mastu, „natūralūs“ sargiai mažiau patikimi negu sintetiniai). Masinė prezervatyvų gamyba prasidėjo maždaug XIX a. viduryje. Iki 1930 m. jie buvo gaminami iš gumos ir buvo ne vienkartiniai, ir tik vėliau imta gaminti lateksinius sargius, kurie yra patogesni ir patikimesni, nors ir vienkartiniai. Šiais laikais prezervatyvų yra įvairiausių dydžių, spalvų, formų, kvapų ir skonių.

Kai kurios religijos prezervatyvus vertina neigiamai, ypač dėl, jų nuomone, atsitiktinių ir neatsakingų lytinių santykių išpopuliarėjimo Vakarų pasaulyje pastaraisiais dešimtmečiais.

Vyriškas prezervatyvas

Tai yra vyrų naudojamas kontracepcijos metodas. Prezervatyvai būna įvairių formų ir spalvų. Jie uždedami ant sukietėjusios vyro varpos prieš lytinį aktą ir ejakuliacijos metu sulaiko sėklą, taigi spermatozoidai nepatenka į moters organizmą. Prezervatyvas išmetamas kartu su jame esančia „iššauta“ sperma. Iš latekso ir poliuretano pagaminti prezervatyvai ne tik apsaugo nuo nėštumo, bet taip pat nuo lytiniu keliu plintančių ligų, tarp jų ir ŽIV infekcijos.

Prezervatyvas apdengia visą varpą iki šaknies ir neleidžia spermai patekti į makštį. Kai kurie prezervatyvai būna sutepti spermicidine medžiaga, dėl kurios spermatozoidai tampa negyvybingi. Prezervatyvas užmaunamas ant sukietėjusios varpos atsmaukus apyvarpę taip, kad nepatektų oro. Prezervatyve turėtų likti pakankamai vietos susirinkti spermai. Ištraukiant varpą iš makšties, prezervatyvas prilaikomas, kad nenusmuktų ir neišsilietų sėkla.

Nors tinkamai naudojant prezervatyvą jis yra tikrai patikima kontraceptinė priemonė, tačiau netinkamai naudojamas vyro prezervatyvas gali nusmukti, suplyšti, todėl ir jo apsauginis poveikis gali būti mažesnis. Naudojantis kai kurių rūšių prezervatyvais gali pasireikšti alerginės reakcijos. Kai kurios poros nemėgsta prezervatyvų dėl to, kad jis nutraukia mylėjimosi vyksmą ir sumažina tarpusavio kontaktą sueities metu.

Prieš naudojantis prezervatyvu, svarbu pasitikrinti, ar jis neturi defektų ir ar nepasibaigęs jo galiojimo laikas. Kiekvienas prezervatyvas tinkamas naudoti tik vieną kartą. Prezervatyvas taip pat netinkamas naudoti jei jis ilgesnį laiką buvo laikomas šiltai (pvz., automobilyje, vitrinoje ar kioske prie stiklo), mėnesį ar ilgiau buvo nešiojamas kelnių ar švarko kišenėje, jei kai kuriose vietose pakito spalva ar sienelės stangrumas.

Moteriškas prezervatyvas

Jis didesnis ir erdvesnis už vyrišką. Uždarasis galas dedamas į makšties vidų ir apgaubia gimdos kaklelį, o atvirasis galas lieka išorėje ir apsaugo vulvą. Makštyje prezervatyvas tampa labai minkštas ir lankstus, kadangi yra pagamintas iš poliuretano. Ši priemonė apsaugo partnerius tiek nuo pastojimo, tiek ir nuo lytiniu keliu plintančių ligų.

Vikicitatos