Pranciškus Vielopolskis (1809)

Grafas Pranciškus Vielopolskis (lenk. Franciszek Wielopolski; 1732–1809) – ATR valstybinis veikėjas, 10-tas Pinčuvo ordinatas (1773–1809), Karūnos dvaro maršalka (1767–1773), karaliaus kamergeris. Baro konfederacijos (1768–1772) dalyvis. Stambus turto ir žemės Krokuvoje valdytojas.

Pranciškus Vielopolskis (1809)
Vielopolskiai

Herbas „ Starykoń“

Gimė	1732 m.
Mirė	1809 m. (~77 metai)
Tėvas	Karolis Vielopolskis
Motina	Elžbieta Mnišek

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Biografija

Lenkijos bajorų Vielopolskių giminės atstovas, herbo „Starykon“ savininkas. Krokuvos generalinio seniūno Karolio Vielopolskio (m. 1773) ir Elžbietos Mnišek (m. 1746) vyresnysis sūnus.

Radomo konfederacijos maršalka Krokuvos vaivadijoje (1767) metais^[1]. 1767 m. spalio 23 d. įėjo į seimo delegacijos sudėtį, kuri spaudžiant Rusijos pasiuntinio Nikolajaus Repnino, buvo sudaryta ATR valdymo mechanizmo nustatymui^[2].

1768 metais buvo išrinktas deputatu (pasiuntiniu) nuo Krokluvos vaivadijos į Repnino seimą^[3]. 1768 m. kovo 24 d. senato taryboje balsavo už Rusjos armijos pakvietimą į ATR teritoriją kovoje prieš Baro konfederatus^[4].

Gavus ATR stambiems miestams autonomiją 1791 m. balandžio 18 d. Pranciškus Vielopolskis priėmė Krokuvos pilietybę. 1792 m. balandžio 14 d. buvo išrinktas pirmuoju Krokuvos prezidentu. Pareigas užėmė iki 1792 m. rugsėjo 11 d. Po miesto okupacijos rusų kariams magistratas buvo likviduotas ir atstatyta ankstesnė valdžia.

Krokuvoje Pranciškus Vielopolskis gyveno mūriniame name № 47 Rinkos aikštėje.

Baltojo erelio ordino kavalierius (1778)^[5].

Šeima ir vaikai

1761 metais vedė Elžbietą Bielinską (m. 1814), Kulmo vaivados Mykolo Bielinskio (m. 1746) ir Teklės Replovskos (m. 1774) dukterį. Jų vaikai:

Juzefas Janas Nepomukas (m. apie 1839), Valisicos pavieto teisėjas (1793), 11-tas Pinčuvo orsdinatas (nuo 1809), žmona nuo 1794 metų – Joana Pranciška Bielinska (Pranciškaus Bielinskio duktė)
Mykolas (m. 1838), žmona – grafaitė Vanda Potocka (Sevwerino Porockio duktė).

Išnašos

↑ Aleksander Kraushar, Książę Repnin i Polska, Warszawa 1900 t. I , s. 389.
↑ Volumina Legum t. VII, Petersburg 1860, s. 244–248
↑ Volumina Legum, t. VII, Petersburg 1860, s. 246
↑ Władysław Konopczyński, Konfederacja barska, t. I, Warszawa 1991, s. 46
↑ Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008, s. 222

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Jurgis Augustas Mnišekas	Karūnos dvaro maršalka 1767–1773	Po to: Jurgis Augustas Mnišekas

[1] Aleksander Kraushar, Książę Repnin i Polska, Warszawa 1900 t. I , s. 389.

[2] Volumina Legum t. VII, Petersburg 1860, s. 244–248

[3] Volumina Legum, t. VII, Petersburg 1860, s. 246

[4] Władysław Konopczyński, Konfederacja barska, t. I, Warszawa 1991, s. 46

[5] Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008, s. 222

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]