Povilas Karoblis
Povilas Petras Karoblis (1932 m. sausio 1 d. Miegonyse, Biržų raj. – 2018 m. rugsėjo 12 d.[1]) – pedagogas, profesorius, lengvaatletis, treneris, Lietuvos sporto veikėjas. Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas, "Sporto mokslo" vyr. redaktorius, LMT ekspertas
Biografija redaguoti
1950 m. baigė Papilio vidurinę mokyklą, 1955 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1973 m. suteiktas docento vardas, 1976 m. Tartu universitete apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją, 1989 m. Maskvos centriniame kūno kultūros institute – socialinių mokslų daktaro disertaciją, habilituotas mokslų daktaras, 1990 m. profesorius.
1955–1960 m. Vilniaus pedagoginio instituto Fizinio auklėjimo katedros dėstytojas, 1960–1968 m. Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos mokslų fakulteto prodekanas, 1968–1973 m. ir 1989–2002 m. Sporto metodikos katedros vedėjas.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos Mokslo komiteto pirmininkas (nuo 2000), Lietuvos studentų sporto asociacijos viceprezidentas (2008–12).
1995–2013 Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas, nuo 2013 garbės prezidentas; akademikas (2006).
Įvairių tarptautinių sporto organizacijų narys.
Žurnalo Sporto mokslas vyriausiasis redaktorius (1995–2015).
Sportinė veikla redaguoti
- 1956 m. Lietuvos slidinėjimo čempionas, 1954–1956 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatų prizininkas.
- Nuo 1960 m. Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės treneris. 1967 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas.
Kartu su žmona Felicija Karaliūnaite-Karobliene daugelį metų rengė Lietuvos lengvaatlečius TSRS čempionatams, tautų spartakiadoms, olimpinėms žaidynėms. 1972–1978 m. TSRS lengvosios atletikos rinktinės trenerių tarybos narys. Dirbo treneriu Etiopijoje. 1994–2013 m. Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas[2], nuo 2013 m. garbės prezidentas.
Kūryba redaguoti
Per visą savo gyvenimą parašė apie 40 knygų, skirtų Lietuvos moksleiviams, studentams, treneriams. Paskelbė apie 300 mokslinių straipsnių žurnaluose, mokslinių-metodinių konferencijų rinkiniuose. Mokslinių tyrimų straipsniai išspausdinti JAV, Šveicarijoje, Vokietijoje, Suomijoje, kitose šalyse. Skaitė mokslinius pranešimus Konkordo universitete (Kanada), Etiopijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vokietijoje, JAV, Rusijoje, Estijoje. Visą gyvenimą skyrė mokytojams rengti Vilniaus pedagoginiame universitete, stengėsi, kad mūsų studentai įgytų tokių žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kurie leistų jiems kuo sparčiau adaptuotis praktinėje veikloje ir rezultatyviai dirbti Lietuvos gerovei. Mokslinių tyrimų kryptis – sportinio rengimo teorija ir didaktika.
Bibliografija redaguoti
- Kviečia krosų takeliai, 1970 m.
- Moterų bėgimo treniruočių metodika (vidutiniai nuotoliai), 1974 m.
- Bėgimo treniruočių pagrindai, 1974 m.
- Bėgimo treniruočių metodika, 1974 m.
- Sportinės treniruotės pagrindai, 1978 m .
- Vidutinių nuotolių bėgimo treniruotė ir kontrolė, 1980 m.
- Sportinės treniruotės vystymosi tendencijos, 1982 m.
- Bėgioti – sveika, 1987 m.
- Lengvoji atletika, 1985 m.
- Bėgimo treniruočių pagrindai, 1989 m.
- Lietuvos bėgikų rezultatų istorinė apžvalga, 1991 m.
- Lengvosios atletikos judesių mokymo metodika I-IV klasėse, 1991 m.
- Sportinės treniruotės struktūra ir valdymas, 1994 m.
- Sportininkų ištvermės ugdymas, 1996 m.
- Bėgimas- sveikata, 1998 m.
- Sporto treniruotės teorija ir didaktika, 1999 m.
- Lietuvos lengvoji atletika. XX amžius. (1918-2000 m.), 2001 m.
- Didelio meistriškumo sportininkų rengimas, 2002 m.
- Jaunojo sportininko treniruotė, 2003 m.
- Sportinio rengimo teorija ir didaktika, 2005 m.
- Tarptautinio ir lietuvos olimpinių komitetų prezidentai, 2007 m.
- Vilniaus pedagoginio universiteto iškiliausi sportininkai, 2008 m.
- Trenerių profesinė kompetencija rengiant sportininkus olimpinėms žaidynėms (1996-2008), 2009 m.
- Sporto mokslui- 15 metų, 2009 m.
- Dvidešimt metų olimpinio švietimo ir mokslo keliu, 2009 m.
- Lietuvos olimpinės akademijos raida (1989-2010); mokslas, žmonės, darbai. 2011 m.
- Tūkstančiai valandų sportui, 2012 m.
- Sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms aspektai. 2013 m.
- Sporto mokslo dabartis ir žvilgsnis į ateitį, 2014 m.
- Šiuolaikinis sportininkų rengimas olimpinėms žaidynėms, 2015 m.
- Olimpizmas mokykloje, 2015 m.
- Sporto istorijos atspindžiai, 2017 m.
- Lietuvos studentų krosas Felicijos Karoblienės ir Jono Pipynės prizams laimėti: istorija ir patirtis, 2019m.
Įvertinimas redaguoti
- 2002 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius
- Gedimino 5 laipsnio ordinas (2001),
- Lietuvos Respublikos Seimo medalis (2001),
- Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio komiteto diplomas ir laureato vardas (2003),
- Kūno kultūros ir sporto departamento 1 laipsnio ordinas su grandine Už nuopelnus Lietuvos sportui (2007),
- aukso medalis už nuopelnus Lietuvos lengvosios atletikos sportui (2007),
- Lietuvos kūno kultūros akademijos garbės profesorius (2007)
- Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės ženklas (1998),
- Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė (2000),
- Vilniaus miesto 1 laipsnio medalis (2001).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Mirė vienas ryškiausių Lietuvos sporto mokslininkų Povilas Karoblis
- ↑ Jonas Žilinskas. Povilas Karoblis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 463 psl.