Pilaitės piliakalnis (Vilnius)
| Pilaitės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Pilaitės piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Vilniaus miesto savivaldybė | ||
| Seniūnija | Pilaitės seniūnija | ||
| Aukštis | 6-13 m | ||
| Naudotas | XIV (?) - XVI (?) a. | ||
Pilaitės piliakalnis, Pilaitė – piliakalnis Pilaitės mikrorajone Vilniuje, Sudervėlės upelio kairiajame krante, prie pat Pilaitės dvaro. Šalia stūkso kitas nežinomos kilmės piliakalnis, kuris vadinamas Kryžiuočių kapais, kas mena, jog čia vykdavo mūšiai su kryžiuočiais.
Piliakalnis
redaguoti
Šiuo metu Pilaitės piliakalniu vadinama kalva, apaugusi medžiais ir krūmais, gana nuolaidžiais (nuo 6 m iki 10–13 m aukščio) šlaitais. Jos aikštelė – stačiakampio formos, apie 60 m ilgio ŠR–PV kryptimi, apie 45 m pločio ŠR dalyje ir apie 55 m – PV dalyje. Aikštelės Š ir ŠR dalyse pastebimas nežymus paaukštėjimas, o ten iškastose duobėse matoma mūro liekanų. Mūro pėdsakų aptikta ir kitose aikštelės vietose. Istorinių šaltinių nėra, išskyrus istoriko Mykolo Balinskio teiginius, jog čia gali būti kryžiuočių kronikose minima Visvaldės pilis (Wissenwalde – Stumbrų giria) ir kad XVI a. Viršilų giminė čia pasistatė mūrinę pilį. Taip pat šis istorikas savo knygoje Historya miasta Wilna (Vilniaus miesto istorija) parašė, kad tai „viena iš seniausių įtvirtintų vietovių prie Vilniaus“.
Žvalgomieji tyrinėjimai VU vykdyti aikštelės ŠR pakraštyje, padidinus ir išvalius nuo seno iškastą duobę, kurioje matėsi mūro pėdsakų. Ištirtas 5x5 m plotas. Nustatyta, kad šioje vietoje būta nedidelio bokštelio, kurio vidinis skersmuo tik apie 2 m, o sienų storis prie pamato siekė 1,7–2 m. Išlikęs sienos aukštis – apie 1 m. Bokštelio pamatai sumūryti iš pavienių plytų ir akmenų. Valant bokštelio vidų ir išorę, rasta keletas grindų plytelių (apie 11x11x4,5–2,5 cm dydžio), kurių paviršius geltonai ir rudai glazūruotas, rombinė grindų plytelė (dydis apie 17x8x2,3 cm), taip pat keletas nedidelių plokštinių koklių fragmentų (pora iš jų su iškiliu rozetės ornamentu, vienas gotikinio stiliaus, kiti puošti susipynusių linijų ornamentu bei žalia arba mėlyna glazūra). Bokštelio liekanos gali būti datuojamos XVI a. antrąja puse–XVII a. pirmąja puse.
Aikštelės centre, kaip rodo žvalgomieji tyrinėjimai, kultūrinis sluoksnis tesiekia 10–30 cm storio ir po nestora velėna yra tik plonas griuvenų sluoksnelis. Ankstesnio, nesusijusio su dvarviete sluoksnio, surasti nepavyko. Aikštelės P ir PV pakraštyje žvalgyti ten esančios didelės duobės (ilgis PV–ŠR kryptimi apie 16 m, plotis – apie 10–12 m, gylis iki 1,5 m) pakraščiai. Pasirodė, kad tai buvusio pastato vieta, kuri liko išardžius sienas, t. y. duobės orientacija ir dydis praktiškai atitinka buvusio statinio vietą ir dydį. Išlikę mūro fragmentai primena minėto bokštelio mūrus. Pilaitėje atlikti geofiziniai tyrimai (tyrė Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai V. Nasedkin ir J. Jacyna) parodė, jog čia buvo įtvirtinta dvarvietė su bokšteliais.
Tyrimai
redaguotiPiliakalnį žvalgė Vilniaus universitetas ir Lietuvos geologijos tarnyba.
Šaltiniai
redaguoti- http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/dvarv/02.htm Archyvuota kopija 2007-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- http://reocities.com/pilaite2/ Archyvuota kopija 2016-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.vilnijosvartai.lt/locations/listing/?id=79 Archyvuota kopija 2014-08-19 iš Wayback Machine projekto.
