Peru-Bolivijos konfederacija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| |||
Sostinė | Takna | ||
Konfederacijos įkūrimo data | 1836 | ||
Konfederacijos anuliavimas | 1839 | ||
Šalys | Peru-Bolivija |
Peru-Bolivijos konfederacija buvo trumpai gyvavusi konfederacija tarp šių Pietų Amerikos valstybių 1836–1839 m. Šiuo laikotarpiu valstybės vadovu, dar vadinamu Aukščiausiuoju Protektoriumi buvo tuometinis Bolivijos prezidentas, Maršalas Andrė de Santa Kruzas (Andrés de Santa Cruz). Jis 1827 m. buvo Peru prezidentas, o 1829–1839 m. – Bolivijos prezidentas.
Konfederacija buvo laisva sąjunga tarp Peru valstijų (tuo metu šalis buvo skiriama į Šiaurės Peru respubliką ir Pietų Peru respubliką, kurios turėjo vieną sostinę – Takną) ir Bolivijos.
Konfederacija suskilo po pralaimėjimo Čilei, o Peru valdžioje niekas ilgesniam laikui neįsitvirtino.
Konfederacijos struktūra
redaguotiKiekvienai konfederacijos valstijai nuo 1837 m. iki konfederacijos anuliavimo vadovavo savas prezidentas, tačiau jis paklusdavo aukštesniam pagal rangą, Maršalui Andrė de Santa Kruzui (Andrés de Santa Cruz).
- Bolivija
- Prezidentas: Generolas Chosė Migelis de Velaskas (José Miguel de Velasco)
- Šiaurės Peru
- Prezidentas: Generolas Luisas Orbegosas (Luis Orbegoso) (1837 m. rugpjūčio 21 d. – 1838 m. liepos 30 d.)
- Prezidentas: Generolas Chosė de la Riva Agujeras (José de la Riva Agüero) (1838 m. rugpjūčio 1 d. – 1839 m. sausio 24 d.)
- Pietų Peru
- Prezidentas: Generolas Ramonas Herera Rodadas (Ramón Herrera Rodado) (1837 m. rugsėjo 17 d. – 1838 m. spalio 12 d.)
- Prezidentas: Chuanas Pio de Tristanas Moskosas (Juan Pío de Tristán y Moscoso) (1838 m. spalio 12 d. – 1839 m. vasario 23 d.)