Pelkinis lakišius
Bidens cernua |
---|
Pelkinis lakišius (Bidens cernua) |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Bidens cernua L. |
Pelkinis lakišius (Bidens cernua) – astrinių (Asteraceae) šeimos lakišių (Bidens) genties žolinis augalas. Lietuvoje dar žinomas kaip dviražis lakišius, titilija. Natūraliai paplitęs Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Dažnas visoje Lietuvoje.
Nuo vaisių dyglių kilęs augalo lotyniškas pavadinimas. Lotyniškai bis – dusyk, dens – dantis; akuotai lyg dantys.
Ekologija
redaguotiAuga pagrioviuose, paupiuose, paežerėse, pakrantėse, pelkių pakraščiuose, pakrančių krūmuose. Alpėse auga nuo 800 m aukščio.
Biologija
redaguotiTai vienmetis, 15-100 cm aukščio, gelsvai žalias žolinis augalas. Šaknis nedidelė, labai išsišakojusi. Stiebas status, beveik nuo pamato šakotas, raudonai rudas, plikas arba šiek tiek plaukuotas. Šakos priešinės. Lapai taip pat priešiniai, lancetiški, bekočiai, stambiai nelygiai dantyti, 5-10 cm ilgio.
Žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Graižai nulinkę, stambūs, iki 1,5 cm skersmens, apgaubti dvieile daugialape skraiste. Jie išsidėstę po 1-3 šakų galuose ir viršūninių lapų pažastyse. Išoriniai skraistlapiai 5-9, žoliniai, žali, vidiniai kiaušiniški, rudai geltoni, per vidurį rudu arba juodu ruožu, kraštai plėneliniai, vienodo ilgio su žiedais. Žiedai purvinai geltoni, piltuviškai vamzdiški, dvilytiški. Kraštiniai žiedai liežuviški, belyčiai. Kuokeliai penki. Vaisiai pleistiški, iš šonų suploti, tribriauniai, geltonai rudi, 6–8 mm ilgio, viršūnėje keturi dygliai. Vienas augalas užaugina iki 250 vaisių, juos išnešioja gyvuliai, žvėrys, paukščiai ir žmonės. Augalas diploidinis, 2n = 24.
Naudojimas
redaguotiPelkinis lakišius naudojamas kaip vaistinis augalas. Jo nuoviro vonios tinka nuo įvairių išbėrimų ir vočių.
-
Žiedas
-
Sėklos
Nuorodos
redaguoti- Pelkinio lakišio mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist.org Archyvuota kopija 2019-03-08 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- Bidens cernua Nature Gate (anglų k.)
Literatūra
redaguoti- Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 122 p.
- Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 328–329 p. ISBN 5-417-00831-1