Pelkinis lakišius

Bidens cernua
Pelkinis lakišius (Bidens cernua)
Pelkinis lakišius (Bidens cernua)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
( Asteridae)
Šeima: Astriniai
( Asteraceae)
Gentis: Lakišius
( Bidens)
Rūšis: Pelkinis lakišius
( Bidens cernua)
Binomas
Bidens cernua
L.

Pelkinis lakišius (Bidens cernua) – astrinių (Asteraceae) šeimos lakišių (Bidens) genties žolinis augalas. Lietuvoje dar žinomas kaip dviražis lakišius, titilija. Natūraliai paplitęs Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Dažnas visoje Lietuvoje.

Nuo vaisių dyglių kilęs augalo lotyniškas pavadinimas. Lotyniškai bis – dusyk, dens – dantis; akuotai lyg dantys.

Ekologija

redaguoti
 

Auga pagrioviuose, paupiuose, paežerėse, pakrantėse, pelkių pakraščiuose, pakrančių krūmuose. Alpėse auga nuo 800 m aukščio.

Biologija

redaguoti

Tai vienmetis, 15-100 cm aukščio, gelsvai žalias žolinis augalas. Šaknis nedidelė, labai išsišakojusi. Stiebas status, beveik nuo pamato šakotas, raudonai rudas, plikas arba šiek tiek plaukuotas. Šakos priešinės. Lapai taip pat priešiniai, lancetiški, bekočiai, stambiai nelygiai dantyti, 5-10 cm ilgio.

Žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Graižai nulinkę, stambūs, iki 1,5 cm skersmens, apgaubti dvieile daugialape skraiste. Jie išsidėstę po 1-3 šakų galuose ir viršūninių lapų pažastyse. Išoriniai skraistlapiai 5-9, žoliniai, žali, vidiniai kiaušiniški, rudai geltoni, per vidurį rudu arba juodu ruožu, kraštai plėneliniai, vienodo ilgio su žiedais. Žiedai purvinai geltoni, piltuviškai vamzdiški, dvilytiški. Kraštiniai žiedai liežuviški, belyčiai. Kuokeliai penki. Vaisiai pleistiški, iš šonų suploti, tribriauniai, geltonai rudi, 6–8 mm ilgio, viršūnėje keturi dygliai. Vienas augalas užaugina iki 250 vaisių, juos išnešioja gyvuliai, žvėrys, paukščiai ir žmonės. Augalas diploidinis, 2n = 24.

Naudojimas

redaguoti

Pelkinis lakišius naudojamas kaip vaistinis augalas. Jo nuoviro vonios tinka nuo įvairių išbėrimų ir vočių.

Nuorodos

redaguoti

Literatūra

redaguoti
 
  • Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 122 p.
  • Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 328–329 p. ISBN 5-417-00831-1