Pavao Ritter Vitezović
| Pavao Vitezovičius Riteris | |
|---|---|
| |
| Pavao Vitezovičiaus Riterio atvaizdas ant atminimo lentos | |
| Visas vardas | Paulo Ritter |
| Gimė | 1652 m. sausio 7 d. Senis, Kroatijos karalystė, Habsburgų monarchija |
| Mirė | 1713 m. sausio 20 d. (61 metai) Viena, Habsburgų monarchija |
| Tautybė | kroatas |
| Veikla | istorikas, rašytojas, kalbininkas |
| Alma mater | Šv. Jeronimo kolegija |
| Žinomas (-a) už | ilyrizmas, Didžioji Kroatija |
 Vikiteka |
Pavao Ritter Vitezović |
Pavao Vitezovičius Riteris (Pavao Ritter Vitezović, 1652 m. sausio 7 d. – 1713 m. sausio 20 d.) – Habsburgų imperijoje gyvenęs kroatų istorikas, rašytojas, kalbininkas, vienas vadinamosios Didžiosios Kroatijos koncepcijos kūrėjų.
Gimė kroatės ir Elzaso vokiečio šeimoje.[1] Baigė Zagrebo jėzuitų gimnaziją, vėliau studijavo Šv. Jeronimo kolegijoje Romoje. Grįžęs apsigyveno Bogenšperko pilyje, domėjosi gamtos mokslais. Vėliau dirbo savivaldoje, dalyvavo kare prieš turkus. 1694 m. Zagrebe įsteigė spaustuvę.
Pavao Vitezovičius Riteris savo veikaluose išdėstė ilyrizmo teoriją, kuri teigė, kad slavai yra kilę iš kroatų, o šie – iš ilyrų.[2] Siekė visų žemių tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų sujungimo po Habsburgų imperijos valdžia. Siekė įvesti kroatišką rašybą, kurioje kiekvieną garsą atitiktų viena atskira raidė (tą įgyvendino Liudevitas Gajus).
Svarbiausi veikalai redaguoti
- Sigeto apgultis (Odiljenje sigetsko, poema 1684 m.)
- Kronika, arba viso pasaulio amžių priminimas (Kronika aliti spomen vsega svijeta vikov, 1696 m.)
- Kroatija, atgimusi valdant imperatoriui Leopoldui Didžiajam (Croatia rediviva regnante Leopoldo Magno caesare, 1700 m.)
- Stematografija, arba ilyrų herbų atvaizdavimas, aprašymas ir atkūrimas (Stemmatographia sive armorum Illyricorum delineatio, 1701 m.)
- Du raudančios Kroatijos amžiai (Plorantis Croatiae saecula duo, lyrinis epas, 1703 m.)
- Bosnijos užgrobimas, arba paskutinio Bosnijos karaliaus Stepono valdymas ir žūtis (Bossna captiva, sive regnum et interitus Stephani ultimi Bossnae regis 1712 m.)
- Serbijos apžvalgos aštuonios knygos (Serbiae Illustratae Libri Octo; pirmoji Serbijos istorija, išliko rankraštis).
- Kroatų kalbos gramatika (Grammatica Croatica, rankraštis)
- Lotynų–kroatų kalbų žodynas (Lexicon Latino‑Illyricum, rankraštis)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Topić, Martina. „Nacionalizam i ideologija. Pavao Ritter Vitezović kao nacionalni mislitelj i/ili ideolog“. Papers and Proceedings of the Department of Historical Research of the Institute of Historical and Social Research of Croatian Academy of Sciences and Arts. 28: 107–37.
- ↑ Vitezović Ritter, Pavao. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014