Šv. Antano Paduviečio bazilika

Šv. Antano Paduviečio bazilika (it. Basilica di Sant'Antonio di Padova) – katalikų bazilika su minareto pavidalo smailėmis ir bizantiniais kupolais Šiaurės Italijos Padujos mieste. Gausiai lankoma tikinčiųjų, Šv. Antano kapas yra šiauriniame transpete, 2018 m. gegužės 25 d. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika iš šios šventovės gavo padovanotą Šv. Antano Paduviečio relikviją.

Šv. Antano bažnyčia iš išorės

Interjero fragmentas: Relikvijų koplyčia

1232 m. pastatyta bažnyčia įvardijama kaip viena prabangiausių krikščioniškame pasaulyje. Bazilikos siluetas liudija Bizantijos įtaką – centrinis kūgio pavidalo kupolas kyla virš septynių jį supančių kupolų. Fasade derinami gotikos ir romanikos elementai. Viduje didįjį altorių puošia Donatello reljefai (1444–1445 m.), vaizduojantys Šv. Antano stebuklus, taip pat šventųjų statulos. Aplinkinės sienos dekoruotos dideliais marmuro reljefais, kuriuos 1505–1577 m. iškalė įvairūs skulptoriai. Pietinį transpetą puošia gyva freska su Nukryžiavimo scena, nutapyta Altichiero da Zevio XIV a.

Šv. Stanislovo koplyčia

1592 m. Padujos universiteto studentai iš Lenkijos karalystės ir LDK apsijungė į bendriją Natio Polonica, užvedė registracijos knygą. Bendrijos nariai nusprendė bazilikoje įkurti atskirą koplyčią su kripta, tad jau 1593 m. pr. pranciškonai paskyrė jai vietą šiaurinėje navoje. Lėšos buvo renkamos sunkiai, todėl įrenginėjimo darbai pradėti tik 1606 m. Altorių ir kriptą projektavo padujietis skulptorius Cesare Bovo, o jau 1607 m. naujoji koplyčia buvo pašventinta Šv. Stanislovo vardu.

1809 m. pirmasis altorius buvo demontuotas, o į jo vietą iš San Prosdocino bažnyčios atkeltas naujas – su venecijiečio Pietro Malomby nutapytu Petrovino prikėlimu (lenkų hagiografijos istorija, žinoma iš Šv. Stanislovo gyvenimo aprašymo). 1979 m. altoriuje atsirado kitas paveikslas su Šv. Maksimilijono atvaizdu (dail. Pietro Annigoni). Netoliese stebimos septynios epitafijos ir antkapinės lentos: ATR pasiuntinio Osmanų imperijoje Erazmo Kretkovskio, LDK valstybės veikėjo Kristupo Sapiegos ir LDK didžiojo pastalininko Aleksandro Kazimiero Sapiegos (abu Sapiegos mirė Padujoje, o jų kūnai parvežti į tėvynę) bei kt.

Nuorodos

• Šventovės internetinė svetainė (en, fr, de, it, ru, es)