55°30′23″š. pl. 24°13′31″r. ilg. / 55.506349°š. pl. 24.225378°r. ilg. / 55.506349; 24.225378 Pašilių pelkėpelkė, plytinti Panevėžio rajono Pašilių miške, Krekenavos regioniniame parke,[1] dalis jos patenka į Ramygalos telmologinį draustinį.[2] Priklauso Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“.[1] Pelkės šiaurėje telkšo Lieležeris, o pietuose Pašilių ežeras, juos jungia upeliukas.

Pirmieji teritorijos sausinimo darbai pradėti XIX a., tačiau intensyviausi vyko sovietmečiu, paskutiniais XX a. dešimtmečiais. Tuomet iškasti Alkaežerio ir Tvenkimo kanalai, ištiesintas Liaušės upelis.[2] Pašilių pelkę numelioravus, pasirodė, kad esama tik nedidelio durpių sluoksnio, tad jų gavyba neapsimokėjo. Nusausintoje pelkėje priaugo menkaverčių krūmynų,[1] taip pat medžių, nendrių.[2]

Pelkėje aptinkamas nykstantis saugomas augalas žvilgančioji riestūnė, veisiasi saugomi nykstantys vabzdžiai auksuotosios šaškytės.[1] 2012 m. pelkėje aptiktos retos augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: lieknasis švylys, pelkinė laksva ir liekninis beržas. Be to, aptiktas retas grybas tikrinis blizgutis.[3]

2023 m. spalį pradėti pelkės tvarkymo darbai, siekiant pakelti vandens lygį 19 ha teritorijoje:[1] iškastuose grioviuose statytos užtvaros, iškirsta ir iš dalies pašalinta sumedėjusi augalija. Darbai baigti 2024 m. pradžioje.[4]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Daiva Baronienė. Merdinčiai pelkei atkurti – šimtai tūkstančių. Sekundė, 2023-11-18. Nuoroda tikrinta 2024-03-19.
  2. 2,0 2,1 2,2 Raimonda Mikučionytė. Prasidėjo Pašilių pelkės atkūrimo darbai: čia saugomos svarbios buveinės. Delfi.lt, 2023-11-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-19.
  3. Krekenavos regioniniame parke aptikta retų augalų. Kauno diena, 2012-06-22. Nuoroda tikrinta 2024-03-19.
  4. BAIGTI PAŠILIŲ PELKĖS ATKŪRIMO DARBAI. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Nuoroda tikrinta 2024-03-19.