Imperatorius Otonas II
Otonas II (vok. Otto II), (955 m. − 983 m. gruodžio 7 d.) − Vokietijos karalius (nuo 961 m.), Šventosios Romos imperijos imperatorius (nuo 967 m.), Italijos karalius (nuo 973 m.).[1]
Imperatorius Otonas II | |||||
---|---|---|---|---|---|
Šventosios Romos imperijos imperatorius | |||||
Otonas II | |||||
Liudolfingų dinastija | |||||
Gimė | 955 m. | ||||
Mirė | 983 m. gruodžio 7 d. Romoje | ||||
Tėvas | Imperatorius Otonas I | ||||
Motina | Adelaidė Burgundė | ||||
Sutuoktinis (-ė) | Imperatorė Teofana (Theophanu) | ||||
Vaikai | Adelheid, Sophia, Mathilde, Imperatorius Otonas III. | ||||
Šventosios Romos imperijos imperatorius | |||||
Valdė | 961 m. - 983 m. (~22 metai) | ||||
Pirmtakas | Imperatorius Otonas I | ||||
Įpėdinis | Imperatorius Otonas III | ||||
Italijos karalius | |||||
Valdė | 973 m. - 983 m. (~10 metų) | ||||
Pirmtakas | Imperatorius Otonas I | ||||
Įpėdinis | Imperatorius Otonas III | ||||
| |||||
Vikiteka | Imperatorius Otonas II |
Otonas II kovojo su hercogais (tą kovą pradėjo dar jo tėvas Otonas I). 981 m. Otonas II įsiveržė į pietų Italiją, kur jam pasipriešino Bizantija ir arabai. 982 m. Otonas II pralaimėjo kovą arabams.
Biografija
redaguotiOtonas II buvo iš Saksų dinastijos. Valdyti valstybę Otonas II pradėjo 18 metų, nors imperatoriumi jis jau buvo nuo 13 metų. To laiko metraštininkai jį apibūdino kaip neaukštą, bet labai vikrų ir tvirtą vyrą. Gana trumpas valdymas (973 − 983) leido Otonui II įrodyti savo galią ir tvirtybę.
974 m. jaunasis imperatorius atliko karo žygį į Daniją. Didysis mūšis įvyko prie Daneverko tvirtovės. Tvirtovė buvo užimta ir Danijos karalius Haraldas I Mėlyndantis pasidavė. Tuoj po to Otono II galybę pripažino ir Čekijos kunigaikštis Boleslavas. Tačiau vėliau įvyko sukilimas Bavarijoje, kur sukilėlių vadais buvo trys Henrikai. Sukilimas buvo numalšintas, o vadai ištremti.
980 m. rudenį Otonas II nužygiavo į Italiją, kur padėjo grįžti į sostą ištremtam popiežiui. Po metų imperatorius susikovė su arabais pietų Italijoje ir juos nugalėjo. Tačiau grįžtant atgal jis buvo iš pasalų užpultas ir priverstas bėgti. Grįžęs į Vokietiją, Otonas II sušaukė didelį susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta galutinai išvaduoti Italiją nuo arabų. Bet jam nebuvo lemta to padaryti, nes sunkiai susirgęs Otonas II mirė 983 m. gruodžio 7 d.
Santuoka ir vaikai
redaguoti- Žmona: (nuo 972 m. balandžio 14 d., Roma, Šv. Petro soboras) Teofana (960–991), Bizantijos imperatoriaus Jono I Ciminskio giminaitė. Vaikai:
- Adelaida (977 – 1044 sausio 14), abatė nuo 999 metų
- Sofija (978 – 1039 sausio 30), abatė nuo 1002 metų
- Matilda (979 – 1025 lapkričio 4), vyras: Lotaringijos pfalcgrafas Eco (955 – 1034 gegužės 21)
- Otonas III (980–1002), Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 983 metų
- duktė (980 – 980 spalio 8), Otono III sesuo-dvynukė, mirė kūdikystėje.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Otonas II (Otto II). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 166 psl.
Nuorodos
redaguotiImperatorius Otonas II Gimė: 955 Mirė: 983 gruodžio 7
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Laisvas Paskutinis titulo turėtojas Otonas I
|
Italijos karalius 980–983 |
Laisvas Sekantis titulo turėtojas Otonas III
|
Prieš tai: Otonas I |
Šventosios Romos imperijos imperatorius 967–983 Kartu su Otonu I (967–973) | |
Vokietijos karalius 961–983 Kartu su Otonu I (961–973) Otonu III (983) |
Po to: Otonas III |