Orionas (žvaigždynas)

Orionas (Orion, Ori) – 26-as pagal dydį ryškus žvaigždynas, išsidėstęs abipus dangaus pusiaujo. Mūsų platumoje matomas žiemą. Apie 150 matomų žvaigždžių, įsimenamas dėl trijų eilute išsidėsčiusių žvaigždžių („Oriono juosta“). Lietuviškas pavadinimas – Šienpjoviai, rečiau – Kūlėjai. Lietuviai žvaigždynui kartais priskirdavo tik tris žvaigždes. Jei visas septynias, trys centrinės buvo vadinamos pjovėjais, kitos keturios – rišėjomis. Užrašyta ir labai daug kitokių šito žvaigždyno ar jo dalies vardų, tame tarpe net tokių kaip Vagis, Laiškas, Kūjis, Verpėja ir pan. Vėlesnis paplitęs krikščioniškas trijų žvaigždžių juostos pavadinimas – Trijų Karalių Žvaigždės.[1]

Oriono žvaigždynas

Pratęsus „Oriono juostą“ į rytus, pataikoma į Sirijų, į vakarus – į Aldebaraną. Nubrėžus liniją per β Ori ir α Ori randamas Dvynių žvaigždynas, per γ Ori ir α Ori – Prokionas.

Mitai redaguoti

Žvaigždynas pavadintas graikų mitologinio medžiotojo Oriono vardu.

Senovės egiptiečiai žvaigždyną siejo su Ozyriu.

Šumerai vadino Avimi.

Vikingai žvaigždyne matė dievą Torą, brendantį per upę, ir kartu nešantį dievą Lokį.

Ryškiausios žvaigždės redaguoti

  • Betelgeizė – α Ori kintamoji: 0m,45-1m,20 (9-a pagal ryškumą dangaus žvaigždė)
  • Rigelis – β Ori 0m,18 (7-a pagal ryškumą dangaus žvaigždė, dvinarė)
  • Belatriksė – γ Ori 1m,64
  • Mintaka – δ Ori dvinarė:2m,25+6m85
  • Alnilamas – ε Ori 1m,69
  • Alnitakas – ζ Ori dvinarė:1m,74+4m21
  • Saifas – κ Ori 2m,07

Kiti objektai redaguoti

Nuorodos redaguoti


Šaltiniai redaguoti

  1. Libertas Klimka (2009). Apie lietuviškąjį žvaigždžių vardyną. Acta humanitarica universitatis Saulensis. T. 8 (2009). 18−27. ISSN 1822-7309 [1]