Ogasta (Džordžija)

Ogasta (angl. Augusta) – miestas Jungtinių Amerikos Valstijų pietryčiuose, rytinėje Džordžijos valstijos dalyje, Savanos upės dešiniajame krante, į rytus nuo Atlantos.^[1] Išsidėstęs Krioklių juostoje, Pidmonto plynaukštės ir Atlanto pakrantės žemumos susidūrimo vietoje. Turi miesto-apygardos statusą. Ričmondo apygardos administracinis centras.^[2] 2020 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, mieste gyveno 202 081 gyventojai,^[3] aglomeracijoje – 431 480.^[4] Trečias pagal gyventojų skaičių miestas valstijoje.

Ogasta Augusta

Miesto vaizdas

Ogasta 33°28′12″ š. pl. 81°58′30″ v. ilg. / 33.47000°š. pl. 81.97500°r. ilg. / 33.47000; 81.97500 (Ogasta (Džordžija))

Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4)

Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija	Džordžija
Apygarda	Ričmondo apygarda

Įkūrimo data	1736 m.
Meras	Garnett Johnson

Gyventojų (2020)	202 081
Plotas	797,7 km²
Tankumas (2020)	253 žm./km²
Altitudė	45 m

Tinklalapis	www.augustaga.gov

Medvilnės prekyba, žemės ūkio, chemijos, tekstilės, celiuliozės, maisto, siuvimo pramonė, statybinių medžiagų, porceliano gamyba. Apylinkėse gausu aukštos kokybės kaolino telkinių, jis kasamas popieriaus, dažų, gumos bei keramikos gamybai. Į šiaurę nuo miesto yra Dž. Stromo Termondo užtvanka. Yra universitetas, aukštoji medicinos mokykla, koledžas, bažnyčia, klasicistiniai teismo rūmai, JAV pilietinio karo memorialas, oro uostas. Mieste yra daug išlikusių klasicizmo bei jurgių architektūros stilių pastatų. Augusta National Golf Club golfo aikštyne kasmet vyksta Masters Tournament – vienas garsiausių golfo turnyrų. Netoliese yra branduolinė elektrinė,^[1] branduolinių medžiagų saugojimo, deaktyvavimo ir perdirbimo vieta, JAV ryšių korpuso karinių mokyklų.^[2]

Istorija

Miesto vaizdas 1872 m.

Vietovę 1540 m. atrado konkistadoras Ernandas de Sotas. 1735 m. Džordžijos įkūrėjas Džeimsas Ogltorpas įkūrė kailinių prekybos gyvenvietę, vėliau pavadintą Ogasta Jurgio III motinos Princesės Augustos garbei.

Amerikos revoliucijos metu Ogastoje vyko daug kovų, miestas ne kartą pereidinėjo iš britų į amerikiečių rankas ir atvirkščiai. Apygardos centras nuo 1777 m. Džordžijos sostine miestas buvo nuo 1785 iki 1795 m. 1788 m. Džordžijos valstijos konvencija Ogastoje ratifikavo JAV konstituciją. Miestelio teisės suteiktos 1789, miesto – 1798 m.

JAV pilietinio karo metu mieste buvo didžiausia parako gamykla visoje Konfederacijoje; 54 m aukščio gamyklos kaminas išliko iki šių dienų. Po 1995 m. vykusio referendumo, Ogastos miesto ir Ričmondo apygardos valdžios susijungė.^[2]

Miesto centras

Miesto gatvė

Gyventojai

2020 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, mieste gyveno 55,19 % afroamerikiečių, 32,52 % baltųjų, 5,58 % lotynoamerikiečių, 3,91 % mišrios rasės, 1,93 % azijiečių, 0,44 % kitų rasių, 0,24 % indėnų ir 0,19 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.^[3]