Norvegijos administracinio suskirstymo vienetai
Norvegija padalinta į 11 administracinių regionų, kurie vadinami apygardomis ar apskritimis (norvegiškai – Fylker), o šios dar padalintos į 356 savivaldybės (norvegiškai – Kommuner). Tik sostinės Oslo apskritis yra ir apskritis, ir savivaldybė.
Apskritys
redaguoti# | Apskritys 2020 | Administraciniai jų centrai |
---|---|---|
3 | Oslas | Oslas |
11 | Rogalandas | Stavangeris |
15 | Miorė ir Rumsdalis | Moldė |
18 | Nordlandas | Budė |
30 | Vikas | Oslas, Dramenas, Sarpsborgas |
34 | Inlandas | Hamaras, Lilehameris |
38 | Vestfoldas ir Telemarkas | Tionsbergas, Šienas |
42 | Agderis | Kristiansandas, Arendalis |
46 | Vestlandas | Bergenas, Leikangeris |
50 | Triondelagas | Steincheris |
54 | Trumsas ir Finmarkas | Trumsė, Vadsė |
Apskritys ir administraciniai jų centrai 2017:
- Estfoldas (Østfold) – Sarpsborgas
- Akešhiusas (Akershus) – Oslas
- Oslas (Oslo) – Oslas
- Hedmarkas (Hedmark) – Hamaras
- Oplandas (Oppland) – Lilehameris
- Biuskeriudas (Buskerud) – Dramenas
- Vestfoldas (Vestfold) – Tionsbergas
- Telemarkas (Telemark) – Šienas
- Rytų Agderis (Aust-Agder) – Arendalis
- Vakarų Agderis (Vest-Agder) – Kristiansandas
- Rugalandas (Rogaland) – Stavangeris
- Hordalandas (Hordaland) – Bergenas
- Sognė ir Fjurdanė (Sogn og Fjordane) – Leikangeris
- Miorė ir Rumsdalis (Møre og Romsdal) – Moldė
- Triondelagas (Trøndelag) – Steincheris
- Nordlandas (Nordland) – Budė
- Trumsas (Troms) – Trumsė
- Finmarkas (Finnmark) – Vadsė
Valdos ir priklausomos teritorijos
redaguotiBe pagrindinių teritorijų žemyne ir aplinkinėse salose, Norvegija administruoja 5 vienetus Arktikoje ir Antarktikoje. Jie skirstomi į du tipus - valdas ir priklausomas teritorijas.
Norvegijos valdos (Norvegijos Arktika) yra:
- Svalbardas (adm. centras Longjyrbienas);
- Jan Majenas (negyvenamas);
Norvegijos priklausomos teritorijos (Norvegijos Antarktika) yra:
- Buvė sala (negyvenama);
- Petro I sala (negyvenama);
- Karalienės Modos žemė (negyvenama);
Istoriniai administraciniai vienetai
redaguotiNorvegijos administracinis suskirstymas kito daug kartų dėl permainingos šalies istorijos. Svarbiausi laikotarpiai buvo šie:
- X-XII a. Norvegija buvo dalinama į apygardas (norv. fylker). Šalį sudarė apie 30 apygardų, pavaldžių 4 bendruomenės susirinkimams (tingams): Borgartingui, Eidsivatingui, Gulatingui ir Frostatingui. Šiaurinės Norvegijos apygardos Jamtalandas, Herjerdalenas ir Halogalandas nebuvo priskiriamos nė vienam tingui. Be to, Norvegijai priklausė duoklinės žemės (norv. skattland): Finmarkas, Farerų salos, Orknio salos, Šetlandas, Hebridai, Meno salos, Islandija, Grenlandija;
- Nuo XII a. pabaigos Norvegija buvo dalinama į apygardas (norv. syssel). Šalį sudarė apie 40 apygardų (kai kurios jų buvo dalinamos į dvi dalis);
- 1308-1660 m. Norvegija buvo dalinama į lėnus (norv. len). Lėnai iš dalies atitiko viduramžiais senųjų tingų kontroliuotas teritorijas. Jie buvo 4 ir pavadinti administracinių centrų (tvirtovių) pavadinimais. Tai buvo Bohuso lėnas (centras Bohusas), Akershuso lėnas (Oslas), Bergenhuso lėnas (Bergenas) ir Trondheimo lėnas (Trondheimas). Šalį ir toliau sudarė apie 30 smulkesnių administracinių vienetų, pavaldžių vienam ar kitam lėnui. XVII a. buvo prarastos kelios svarbios teritorijos, atitekę Švedijos imperijai. Tarp jų buvo Bohuslenas, Jamtalandas, Herjerdalenas;
- 1660-1919 m. Nuo 1660 m. lėnų skaičius išaugo iki 9, o nuo 1662 m. Norvegijos lėnai (kaip ir Danija, su kuria ji sudarė uniją) buvo pervardinti į amtus (norv. amt). 1730 m. amtų skaičius išaugo iki 17. Nepaisant to, senieji keturi lėnai išsaugojo savo reikšmę kaip stiftamt;
- Nuo 1919 m. Norvegija amtus pervardino norvegišku viduramžišku terminu fylker. Tai tapo dabartinių apskričiu pradžia;
Kultūriniai regionai
redaguotiGreta administracinio dalinimo, egzistuoja alternatyvus Norvegijos dalinimas į paprotinius (tradicinius, kultūrinius) regionus, kuriuose atspindi geografiniai ir tarmių (dialektų) skirtumai. Norvegija tradiciškai skirstoma į penkias žemes (norv. Landsdel), kurios savo ruožtu dalinamos į smulkesnius regionus (norv. distrikt). Žemės yra:
- Pietų Norvegija (Sørlandet);
- Rytų Norvegija (Østlandet);
- Vakarų Norvegija (Vestlandet);
- Triondelagas (Trøndelag);
- Šiaurės Norvegija (Nord-Norge).
Literatūra
redaguoti- Danielsen, Rolf; Dyrvik, Ståle; Grønlie, Tore; Helle, Knut; Hovland, Edgar (1991 (2007)). Grunntrekk i norsk historie (1 leid.). Oslo: Universitetsforlaget. ISBN 978-82-00-21273-7.
{{cite book}}
: Patikrinkite date reikšmes:|year=
(pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Frå 1. januar 2020 er det 356 kommunar og 11 fylke i Noreg. Archyvuota kopija 2020-02-05 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
redaguoti- Norway: Administrative Division (Citypopulation.de)
- Counties of Norway (Statoids.com)