Orknio salos

Orknio salos (angl. Orkney Islands, škot. gėl. Arcaibh) – 70 salų grupė (iš jų 20 gyvenamos) Britų salyne, apie 16 km į šiaurę nuo šiaurinių Škotijos krantų. Taip pat sudaro Škotijos administracinę sritį. Didžiausia sala – Meinlandas (joje yra administracinis centras – Kirkvelas).

Orknio salos
Orkney Islands


(Išsamiau)

Valstybė

Jungtinė Karalystė

Šalis

Škotija

Administracinis centras

Kirkvelas

Gyventojų

22 540^[1]

Plotas

989,9 km²

Tankumas

23 žm./km²

Tinklalapis

www.orkney.gov.uk

Vikiteka

Orknio salosVikiteka

Istorija

Randama neolito ir geležies amžiaus radinių. Pirmieji salų gyventojai buvo piktų gentys. Iki XV a. priklausė Norvegijai. Vėliau perėjo Škotijos žinion.

Geografija

Dauguma salų kalnuotos (aukštis iki 481 m, Vord Hilo k., Hojaus s.), smarkiai paveiktos ledynmečių (nugludintos viršūnės, susidariusios karos, trogai). Krantai skardingi, išraižyti fjordų. Didesnėse salose yra ežerų. Salas tarpusavyje skiria siauri vingiuoti sąsiauriai – saundai. Augalija skurdi. Būdingi viržynai, kalnų pievos. Klimatas jūrinis. Vasarą temperatūra svyruoja apie 12 °C, žiemą – apie 4 °C. Per metus iškrenta 850–940 mm kritulių. Vasarą ir rudenį dažni rūkai. Svarbiausios ūkio šakos – avių auginimas ir žvejyba.

Orknio salas planuojama sujungti su Škotija povandeniniu tuneliu.

Orknio salose yra daug vertingų istorijos paminklų, kurie įtraukti į UNESCO pasaulio paveldą ir lankomi turistų: Maes Howe neolitinė piramidė, Stones of Stenness neolitinis paminklas iš akmenų, Ring of Brodgar neolitinis akmenų žiedas, neolitinė Skara Brae gyvenvietė.

Salynas skirstomas į dvi grupes – Šiaurės ir Pietų.

Didžiausios Šiaurės salos: Sandajus (50,43 km²), Rousajus (48,14 km²), Vestrajus (47,13 km²), Stronsajus (32,75 km²), Šapinsajus (29 km²);
Didžiausios Pietų salos: Meinlandas (1037 km²), Hojus (143,18 km²), Pietų Ronaldsėjus (49,8 km²).