Ninisina

Ninisina – gydymo deivė šumerų mitologijoje, Isino miesto deivė globėja. Motina – deivė Uraš, tėvas – dangaus dievas Anu, sutuoktinis – Pabilsagas, o sūnus – Damu (taip pat gydymo dievybė).

Žinios apie Ninisinos kultą siekia ankstyvąjį dinastinį laikotarpį – ji minima Faros dievų sąrašuose. III tūkst. pr. m. e. Ninisinos kultas iš Isino paplito ir kituose Šumero miestuose, pavyzdžiui, Lagaše. II tūkst. pr. m. e. pradžioje išaugus Isino valstybės galiai, vadinamuoju Isino laikotarpiu (2017–1794 m. pr. m. e.), išaugo ir deivės Ninisinos kulto svarba. Iš šio laikotarpio žinomas jos epitetas „didžioji juodagalvių gydytoja“. Buvo tikima, jog tam, kad ši deivė padėtų, reikia ištarti tinkamą užkalbėjimą. Be to, Ninisina iš Inanos perėmė kai kuriuos karo dievybės bruožus. Kaip ir Inana, kai kada buvo vadinama „didžiąja Anu dukra“. Senosios Babilonijos karalystės laikotarpio pabaigoje Ninisina sutapatinta su deive Gula, jos kultas prarado turėtą reikšmę, todėl vėlesnio laikotarpio šaltiniuose minima retai.

Isine buvo jai skirta É-galmah šventykla, yra išlikęs šventyklos himnas, kuriame deivė įvardijama „motina žyne (hierodule)“ (šum. ama nu.gig), kurios „žodžiai užpildo dangų“. Ninisina buvo siejama su šunimis. Atliekant kasinėjimus É-galmah šventyklos vietoje, aptikta daug šunų griaučių. Kadangi daugelis šunų buvo sergantys ir sužeisti, gali būti, kad jais čia buvo rūpinamasi. Ninisina buvo garbinama ir šventyklose Larsoje, Babilone, Ūre, Uruke bei Larake.

Ninisina minima pasakojime „Enkis ir pasaulio tvarka“. Inana skundžiasi, kad Ninisina paveržė iš jos Anu hierodulės poziciją, pasisavino šuba akmens papuošalus. Taip pat žinomas eršemma religinis tekstas. Jame pasakojama, kaip Ninisina, apimta nerimo, klajojanti Arali dykroje, jos šventykla sugriauta. Deivė šaukiasi dievo Enlilio, o šis jai parodo Likimo lenteles, kuriose yra ir įrašas apie ją ištikusią nelaimę. Pagalbos bando šauktis ir Ninisinos motina, tačiau veltui – sušunka, kad jos vaikas miręs. Yra žinomas ir kitas pasakojimas, anot kurio, Ninisina džiaugsmingai sugrįžta į savo šventyklą. Be to, yra išlikę keletas deivę šlovinančių šumerų himnų, taip pat karališkųjų himnų. Ninisina minima ir įvairiose raudose, kaip antai „Raudoje apie Ūrą“, „Raudoje apie Šumerą ir Ūrą“, „Raudoje apie Nipūrą“. Tekste „Pabilsago kelionė į Nipūrą“ nupasakojamos jos vedybos, o kitame tekste „Ninisina ir dievai“ ji prilyginama kitoms deivėms miestų globėjoms.