Lagašas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Lagašas Lagas | |
|---|---|
   
| |
  Lagašas | |
| Koordinatės | 31°24′41″ š. pl. 46°24′26″ r. ilg. / 31.41139°š. pl. 46.40722°r. ilg. |
| Vieta |  Irakas, Di Karo muchafaza
|
| Regionas | Mesopotamija |
| Plotas | 6 km² |
| Istorija | |
| Pastatytas | 3 tūkstantmetis pr. m. e. |
| Laikotarpis | antika |
| Tauta | šumerai, akadai |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | nuo 1887 m. |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
Lagašas (šumerų kalba: ŠIR.BUR.LAKI / Lagas, arab. لجش = Lagaš) – senovės Mesopotamijos miestas, buvęs dabartiniame Irake, į šiaurės vakarus nuo Tigro ir Eufrato santakos, į rytus nuo Uruko. Tai buvo vienas seniausių ir svarbiausių Šumero miestų.
Istorija redaguoti
Iš Girsu mieste rastų įrašų sprendžiama, kad Lagašas buvo svarbus Šumero miestas nuo III tūkstantmečio pr. m. e. Pirmuoju Lagašo valdovu laikomas Ur-Nanšas. Mieste buvo pastatyta E-Ninnu šventykla, skirta karo dievui Ningirsu. Apie 2450 m. pr. m. e. Lagašas kariavo su Uma. Eanatumo vadovaujami lagašiečiai šventė pergalę. Tai buvo vienas seniausių žinomų strateginių mūšių.
XXIV a. pr. m. e. miestas užkariautas akadų, vadovaujamų Sargono, bet išlaikė savo reikšmę. Žlungant Akado imperijai, mieste atsikūrė vietinė dinastija, kur klestėjo per visą gutijų viešpatavimo laikotarpį. Jos žymiausiu valdovu tapo Gudėja, kuris vykdė prekybą su tolimais kraštais (Libanu, Sirija, Arabija), jo kariai kovėsi Elame. Jam valdant miestas klestėjo, sukurta daug meno, architektūros paminklų (pvz., Gudeos skulptūros). Tuo metu Lagašas valdė ~1600 km² teritoriją, į kurią pateko 17 miestų. Pati valdovo rezidencija buvo Girsoje. Manoma, kad tarp 2075 ir 2030 m. pr. m. e. Lagašas buvo didžiausias miestas pasaulyje. Po to, kai Šumerą suvienijo Ūro valdovas Urnamu ir jo III Ūro dinastija, Lagašas nebeteko valstybingumo. Babilono laikais jo įtaka sumenko.
Lagašo telis yra vienas didžiausių regione, užimantis 400–600 ha plotą. Teritoriją kerta kanalo vaga. Vietovės kasinėjimus 1887 m. pradėjo Robert Koldewey. 1953 m. archeologinė vietovė identifikuota kaip Lagašas.
Valdovai redaguoti
Šumero karalių sąraše Lagašas nėra minimas. Nepaisant to, iš archeologinių kasinėjimų ir kitų šaltinių žinomos dvi Lagašo dinastijos, pirmoji ir antroji.
Pirmoji Lagašo dinastija redaguoti
| Valdovas | Apytikriai valdymo metai | Pastabos |
|---|---|---|
| Enhengalis | ||
| Lugalšaenguras (Lugal-Suggur) | ||
| Urnanšė (Ur-nina) | 2500 m. pr. m. e. | |
| Akurgalis | ||
| Eanatumas | XXV a. pr. m. e. | Urnanšės anūkas. Paveržė hegemoniją iš Uruko miesto valdovo Enšagkušanos |
| Enanatumas I | XXV a. pr. m. e. | Eanatumo brolis |
| Entemena | XXV a. pr. m. e. | Enanatumo I sūnus |
| Enanatumas II | ||
| Enentarzidas | ||
| Lugalanda | ||
| Urukagina | 2300 m. pr. m. e. | nugalėtas Umos valdovo Lugalzagesio |
Antroji Lagašo dinastija redaguoti
| Valdovas | Apytikriai valdymo metai (trumpoji chronologija) |
Apytikriai valdymo metai (vidurinė chronologija) |
Pastabos |
|---|---|---|---|
| Lugalušumgalis | |||
| Puzermama | |||
| Urutu | |||
| Urmama | |||
| Lubaba | |||
| Lugula | |||
| Kaku ar Kakugas | |||
| Urbau ar Urbaba | 2093 BC – 2080 BC | 2157 BC – 2144 BC | |
| Gudėja | 2080 BC – 2060 BC | 2144 BC – 2124 BC | Urbabos žentas |
| Urningirsu | 2060 BC – 2055 BC | 2124 BC – 2119 BC | Gudėjos sūnus |
| Pirigmė ar Ugmė | 2055 BC – 2053 BC | 2119 BC – 2117 BC | Gudėjos anūkas |
| Urgaras | 2053 BC – 2049 BC | 2117 BC – 2113 BC | |
| Namahanis | 2049 BC – 2046 BC | 2113 BC – 2110 BC | Kaku anūkas, jį nugalėjo Urnama |