Ningalė

Ningalė (šum. = Nin-Gal – 'didžioji viešpatė') – deivė šumerų–akadų mitologijoje, dievo Nanos sutuoktinė ir sauliškojo dievo Utu (Šamašo) motina. Garbinta daugiausiai Ūre.

Trečiosios Ūro dinastijos valdovai Ūre Ningalei pastatydino É-karzida šventyklą, be to, dedikavo jai statulų ir stelų.^[1]

Ningalė minima „Raudoje apie Ūro sugriovimą“: deivė aprauda miesto žlugimą ir sugriovimą, šaukiasi didžiųjų dievų An ir Enlilio, kad šie pakeistų savo sprendimą, tačiau veltui – miestas ir jo gyventojai pasmerkti.^[1]

Manoma, kad jau nuo III tūkstm. pr. m. e. pab. Ningalė buvo plačiai garbinama Sirijoje. Ten jos vardas vartotas artimiausia šumerų kalbai lytimi – Nikkal (𐎐𐎋𐎍 = nkl). Šiuo vardu ji žinoma tarp Ugarito dievų. Ugarite būta mito apie Ningalės santuoką (hierogamiją) su mėnuliu–Jarichu, o pati Ningalė laikyta dievo Harhabio („vasaros vaisių karaliaus“) dukterimi.^[2]

Ningalei (Nikalei) yra skirtas seniausias pasaulyje su muzikine tonacija rastas himnas. Tekstas su natomis rastas 1955 m. Ugarite.

Manoma, kad Sirijoje šios deivės kultas dar buvo išsilaikęs I m. e. tūkst.^[3]

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 129–130. ISBN 9781134641024.
↑ Мифы народов мира. Нингаль , В. К. Афанасьева, И. Ш. Шифман – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
↑ Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 138. ISBN 978-0-292-70794-8.

Nuorodos

[Leick-1] 1,0 ^1,1 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 129–130. ISBN 9781134641024.

[2] Мифы народов мира. Нингаль , В. К. Афанасьева, И. Ш. Шифман – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.

[3] Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 138. ISBN 978-0-292-70794-8.

[1]

[2]

[3]