Nepilnos informacijos rinka

Nepilnos informacijos rinka (angl. market with imperfect information) – rinka, kurioje pirkėjai ir pardavėjai nepilnai ir nevienodai informuoti apie realią prekių vertę, jų paklausą bei pasiūlą. Nepilnos informacijos rinkas matematiškai analizuoti daug sudėtingiau. Nors yra vienintelis būdas informacijai būti pilnai ir pakankamai, yra be galo daug būdų informacijai būti nepakankamai. Kadangi absoliučiai visko žinoti neįmanoma, bet kuri rinka gali būti laikoma nepilnos informacijos rinka. Tačiau informacijos trūkumo įtaka ženkliai pasireiškia tik jei šio nežinojimo mastai ir reikšmė pakankamai dideli.

Asimetrinės informacijos rinka

Atskiras nepilnos informacijos atvejis yra asimetrinė informacija, kuomet viena pusė (pirkėjas ar pardavėjas) apie tikrąją prekės vertę žino daugiau. Pavyzdžiui, darbuotojas apie savo sugebėjimus žino daugiau nei jį priimantis darbdavys, butą ar automobilį parduodantis senasis savininkas apie šią nuosavybę žino daugiau, nei ją perkantis naujasis savininkas, sveikatos draudimo sutartį sudarantis klientas apie savo sveikatą ir įpročius žino daugiau nei draudimo kompanija, firmos savininkas žino apie firmą daugiau nei norintis į ją investuoti investitorius ar galintis suteikti kreditą bankas ir pan. Jei informacijos asimetrija pakankamai reikšminga, kuriant rinkos matematinius modelius į ją turi būti atsižvelgta.

Reikšmė

Informacijos trūkumas iškraipo teisingą konkurenciją ir trukdo pasiekti prekės ar paslaugos kainą, kuri po ilgo laiko nusistovėtų laisvojoje rinkoje visiems turint pakankamai prekės kainai įtakos turinčių žinių. Vietoj to stebimas „informacinis triukšmas“, kuomet ta pati prekė skirtingų pardavėjų siūloma ir sėkmingai parduodama už skirtingą kainą, arba nevienodos vertės prekės parduodamos už panašią kainą. Šis triukšmas paprastai vertinamas kaip labai neigiamas reiškinys. Yra netgi nuomonių jog būtent didelis informacinio triukšmo lygis sąlygojo krizes, staiga pakeitus socialistinę santvarką į kapitalistinę. Tačiau, suprantama, pardavėjui paprastai neapsimoka atskleisti savo prekės trūkumus. Neretai stebimas ir nenoras atskleisti prekės kainą: ji papildoma įvairiais uosto, kuro, privalomo draudimo ir kitokiais mokesčiais, kurie visi paaiškėja tik iš tiesų nusipirkus prekę ar paslaugą. Kai kurios parduotuvės draudžia užsirašinėti parduodamų prekių kainas.

Jei konkrečioje ūkio šakoje įmanoma daugiavariantinė pusiausvyra, labai didelis informacinis triukšmas gali pervesti rinką į vieną neoptimalių būsenų. Darbo rinkoje, informacinis triukšmas sąlygoja skirtingose vietose uždirbamus nevienodus panašios kompetencijos ir išsilavinimo darbuotojų atlyginimus. Manoma, jog informacinis triukšmas taip pat trukdo į monopolistinę rinką ateiti naujam gamintojui.

Kovos būdai

Kadangi nepilna informacija iškraipo rinkos mechanizmą ir galop sąlygoja neoptimalią žmonių veiklą, su ja siūloma kovoti kuriant informacijos kaupimo ir atskleidimo iniciatyvas. Pavyzdžiui, lėktuvo bilietą perkantis žmogus turi žinoti įvairių aviakompanijų paslaugas ir kainas, užuot priėmęs arba atmetęs ribotą kiekį specialiai atrinktų pasiūlymų. Pardavimo skelbimai su nurodyta tikslia kaina turi būti spausdinami pigiau. Darbo santykių srityje, darbdaviams patariama dėmesingiau aiškintis realią naujai priimamų darbuotojų kompetenciją.

Literatūra

J. E. Stiglitz (2001). Information and the Change in the Paradigm in Economics, Nobel Prize Lecture (straipsnis anglų kalba) Archyvuota kopija 2006-09-02 iš Wayback Machine projekto.