Nauruitas
Nauruitas – istorinis fluoringo fosforito pavadinimas, kuris buvo išgaunamas Ramiajame vandenyne esančioje Nauru saloje. Buvo aptinkamas dolomito ir fosfato telkiniuose, susidariusiuose iš koralinių nuosėdų, taip pat iš jūros paukščių mėšlo. Dabar beveik visas nauruitas yra iškastas, saloje išlikusios mažos jo liekanos.[1]
.jpg)
Etimologija redaguoti
1913 m. uolienai pavadinimą suteikė tyrėjas C. Elschner pagal Nauru salą.[2]
Cheminė struktūra redaguoti
Junginio cheminė formulė . Jame yra 2 proc. anglies, 38 proc. deguonies, 4 proc. fluoro, 15 proc. fosforo ir 42 proc. kalcio.[3] Dar vadinamas fluorapatitu.[4]
Savybės redaguoti
Panaši į agatą, balsva arba rusva uoliena, iš dalies skaidri. Apšvietus rentgeno spinduliais, profilis panašus į apatitą.[5]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Nauruit. Mineralienwissen.de (tikrinta 2022-02-08).
- ↑ C. Elschner (1913). Corallogene Phosphat-Inseln Austral-Oceaniens und ihre Produkte: Nauruit. – Lübeck. // psl. 54
- ↑ Carbonat-Fluorapatit (Nauruit). Mineralienatlas.de (tikrinta 2022-02-08).
- ↑ Nauruite. Mindat.org (tikrinta 2022-02-08).
- ↑ Clifford Frondel. Mineralogy of the calcium phosphates in insular phosphate rock. – The American Mineralogist, 1943. (psl. 10–11 PDF faile)