Namiūro grafystė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Namiūro grafystė (pranc. Comté de Namur, Olandų kalba: Grafschaft Namen) – istorinė valstybė dabartinėje Centrinėje Belgijoje, viena iš Septyniolikos Provincijų.
| Comté de Namur Namiūro grafystė | ||||
| Šventosios Romos Imperijos kunigaikštystė | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
 | ||||
| Sostinė | Namiūras | |||
| Kalbos | Valonų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Susikūrė | 907 m., 907 | |||
| - Prijungta prie Prancūzijos | 1794 m. | |||
Istorija
redaguotiValstybė nuo X a. pradžios vadinta Lomės grafyste. 946 m. čia įsitvirtino Namuro dinastija, o 992 m. minimas pirmasis Namiūro grafas. Šį titulą vietos valdytojai gavo iš Žemutinės Lotaringijos karaliaus Karolio I. Namiūras buvo labai maža grafystė, nuolat susidurdavusi su didesniųjų kaimynių – Lježo vyskupijos, Brabanto, Hainauto agresija. Tačiau grafystė sustiprėjo ir tapo svarbiu aktoriumi regione: valdant grafui Henrikui I (1139–96), Namiūras valdė ir teritorijas dab. Liuksemburgo, Belgijos Liuksemburgo teritorijose (Liuksemburgo, Durbuy, La Roche en Ardene grafystės).
Po Henriko sosto atsisakymo 1189 m. įvykęs įpėdinystės karas padalino grafystę perpus. Didesnioji jos dalis (vėliau – Liuksemburgo kunigaikštystė) atiteko Henriko dukteriai Ermesindai, o likusias dalis (Namiūrą) ėmė valdyti Hainauto grafas Boldvinas. Taip nuo 1189 m. grafystėje baigėsi vietinė Namiūro dinastija, ir toliau valdė Flandrijos, Kurtenė, Liuksemburgų dinastijos. Galiausiai 1264 m. čia įsitvirtino Dampjerų dinastija iš Prancūzijos.
1429 m. Namiūro markizas Jonas III, paskutinis vietos monarchas, pardavė grafystę Burgundijos kunigaikštystei, ir soste įsistvirtino Burgundų dinastija. Taip grafystė buvo įjungta į Burgundijos Nyderlandus. 1482 m. ją, kaip ir visus Burgundijos Nyderlandus, paveldėjo Habsburgas Maksimilijonas II. 1548 m. ji tapo viena iš Habsburgų Septyniolikos Provincijų. Burgundų ir Habsburgų laikais labai išaugo Namiūro strateginė reikšmė.
Po Nyderlandų revoliucijos Namiūro grafystė sudarė dalį Pietinių Nyderlandų. 1795 m. ją prijungus prie Prancūzijos, grafystė galutinai panaikinta.