Muhu

Muhu – sala Baltijos jūroje, priklausanti Vakarų Estijos salynui. Trečioji pagal dydį Estijos sala, su aplinkinėmis salelėmis (Kesselaid, Viirelaid ir Võilaid) sudaranti Muhu valsčių, kurio plotas yra 206 km². Valsčius priklauso Sarės apskričiai.

Salos plotas – 198 km². 2010 m. balandžio 19 d. duomenimis, Muhu valsčiuje gyveno 1 697 gyventojai. Aukščiausia salos vieta – 24 m virš jūros lygio. Svarbiausios gyvenvietės: Liiva, kur veikia mokykla, Kuivastu, kur veikia uostas ir Koguva. Muhu ir Saremos salas jungia 4 km ilgio pylimas.^[1]

Istorija

Pirmieji gyventojai į salą atsikėlė 2500 m. pr. m. e.

1227 m. Kalavijuočių ordino kariuomenė, vadovaujama Viljamo iš Modenos, per apledėjusią Baltijos jūrą pasiekė ir užpuolė Muhu salos gyventojus, norėdamas susilpninti pagonių estų padėtį. Salos gynėjai pasidavė ties tvirtove, vadinta Mona, kurios griuvėsiai yra išlikę iki šių dienų. Šis mūšis užbaigė Kalavijuočių-estų karą krikščionių pergale.

XIII a. pabaigoje krikščionys saloje pastatė gotikinio stiliaus bažnyčią. Nuo 1532 m. Muhu saloje nebeliko baudžiavos.

XIX a., caro Nikolajaus I iniciatyva, 70 % salos gyventojų atsivertė į stačiatikybę. Tuo metu Hellamaa ir Rinsi gyvenvietėse buvo pastatytos dvi cerkvės.

XX a. salos gyventojų skaičius buvo trumpam pakilęs iki 6 000, tačiau amžiaus pabaigoje nukrito iki 2 000.^[2]