Mineralinis vanduo
Mineralinis vanduo – natūraliai susiformavęs vanduo, kuriame yra ištirpusių mineralinių medžiagų. Dėl jų jis skiriasi savo skoniu ir gali turėti gydomųjų savybių.
Jau seniausiais žmonijos gyvavimo laikais mineralinis vanduo buvo naudojamas gydymo tikslams. Juo gydydavo įvairiausius susirgimus, žaizdas.
Mineralinio vandens klasifikacijaKeisti
Pagal cheminę sudėtį ir fizikines savybes viso pasaulio mineralinis vanduo gali būti klasifikuojamas taip:
| Rodiklis | Rodiklio minimali norma | Mineralinio vandens pavadinimas |
|---|---|---|
| Bendras ištirpusių medžiagų kiekis | 2,0 g/l | <2,0 g/l – labai mažos mineralizacijos vanduo |
| 2,0-5,0 g/l – mažos mineralizacijos vanduo | ||
| 5,0-15,0 g/l – vidutinės mineralizacijos vanduo | ||
| 15,0-35,0 g/l – aukštos mineralizacijos vanduo | ||
| 35,0-150,0 g/l – sūrymas | ||
| >150,0 g/l – stiprus sūrymas | ||
| Ištirpęs CO2 kiekis | 0,5 g/l | 0,5-1,4 g/l – mažai karbonatizuoti |
| 1,5-2,5 g/l – vidutiniškai karbonatizuoti | ||
| >2,5 g/l – labai karbonatizuoti | ||
| Ištirpęs H2S kiekis | 10 mg/l | 10-50 mg/l – mažai sulfidiniai |
| 50,0-100,0 mg/l – vidutiniškai sulfidiniai | ||
| 100,0-250,0 mg/l – stipriai sulfidiniai | ||
| >250,0 mg/l – labai stipriai sulfidiniai | ||
| Ištirpęs As kiekis | 0,7 mg/l | 0,7-5,0 mg/l – arseniniai vandenys |
| 5,0-10,0 mg/l – stipriai arseniniai | ||
| >10 mg/l – labai stipriai arseniniai | ||
| Ištirpęs Fe (Fe2++Fe3+) kiekis | 20 mg/l | 20,0-40,0 mg/l – geležingi vandenys |
| 40-100,0 mg/l – stipriai geležingi | ||
| >100 mg/l – labai stipriai geležingi | ||
| Ištirpęs Br kiekis | 25 mg/l | Bromo vandenys |
| Ištirpęs J kiekis | 5 mg/l | Jodo vandenys |
| Ištirpęs H2SiO3 ir HSiO3- kiekis | 50 mg/l | Siliciniai vandenys |
| Ištirpęs Rn kiekis | 5 mμC/l | 5–40 mμC/l – mažai rodono turintys vandenys |
| 40-200 mμC/l – vidutiniškai daug radono turintys vandenys | ||
| >200 mμC/l – daug radono turintys vandenys | ||
| pH reikšmė | <3,5 – stipriai rūgštūs | |
| 3,5-5,5 – rūgštūs | ||
| 5,5-6,8 – silpnai rūgštūs | ||
| 6,8-7,2 – neutralūs | ||
| 7,2-8,5 – silpnai šarminiai | ||
| >8,5 – šarminiai | ||
| Temperatūra | <20 °C – šalti | |
| 20-35 °C – šilti | ||
| 35-42 °C – karšti | ||
| >42 – labai karšti | ||
Mineralinio vandens suvartojimas 2003 metaisKeisti
| Šalis | Litrai žmogui |
|---|---|
| Italija | 203 |
| Prancūzija | 149 |
| Belgija | 145 |
| Vokietija | 129,1 |
| Ispanija | 126 |
| Šveicarija | 110 |
| Portugalija | 92 |
| Graikija | 57 |
| Vengrija | 55 |
| Lenkija | 41 |
| Didžioji Britanija | 34 |
| Rusija | 10 |
Lietuviškas mineralinis vanduoKeisti
Lietuviški mineraliniai vandenys:
| Pavadinimas | Bendras ištirpusių medžiagų kiekis g/l | Vandens tipas |
|---|---|---|
| Vytautas | 7,2 | Natrio chloridinis |
| Tichė | 1,378 | Kalcio sulfatinis |
| Neptūnas | 0,349 | Kalcio hidrokarbonatinis |
| Druskininkų Rasa | 2,017–2,450 | Natrio kalcio chloridinis |
| Druskininkų Hermis | 1,355 | Natrio chloridinis hidrokarbonatinis |
Mineralinis vanduo pasaulyjeKeisti
PrancūzijaKeisti
- Badoit
- Carola
- Evian
- Perrier
- Vittel
- Volvic
- Lurdo
GruzijaKeisti
ItalijaKeisti
- San Pellegrino
- San Benedetto
SlovėnijaKeisti
- Radenska
SlovakijaKeisti
- Čerinska
KroatijaKeisti
- Jamnica
NuorodosKeisti
|
Šis straipsnis apie geologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |