Miletas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Miletas | |
|---|---|
| Μίλητος | |
 Mileto teatras | |
  Miletas | |
| Koordinatės | 37°31′50″ š. pl. 27°16′42″ r. ilg. / 37.53056°š. pl. 27.27833°r. ilg. |
| Vieta | Turkija, Aidino ilas |
| Regionas | Mažoji Azija (Lidija) |
| Plotas | 0,9 km² |
| Istorija | |
| Pastatytas | 4 tūkstantmetis pr. m. e. |
| Sugriautas | XIV a. |
| Laikotarpis | neolitas, bronzos amžius, antika, viduramžiai |
| Tauta | Mino civilizacija, luviai, kariai, graikai, turkai |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | nuo 1873 m. |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
Miletas (sen. gr. Μίλητος, het. Millawanda , lot. Miletus, turk. Milet) − senovės graikų miestas Mažosios Azijos vakarinėje pakrantėje, prie Meandro upės žiočių; dabartinėje Turkijos teritorijoje.
Istorija
redaguotiMiletą apie XVI a. pr. m. e. įkūrė achajai. II ir I tūkstantmečių pr. m. e. sandūroje jame apsigyveno jonėnai.
VIII−VI a. pr. m. e. Miletas buvo vienas labiausiai išsivysčiusių graikų polių. Miletiečiai įkūrė apie 70 kolonijų, daugiausia Marmuro ir Juodosios jūros pakrantėse. Jis labiau nei kiti graikų miestai garsėjo menu, politika ir prekyba. Buvo pagrindinis Jonijos lygos uostas bei klestėjo kaip meno ir pramonės centras.
VI a. pr. m. e. Milete susiformavo Mileto natūrfilosofijos mokykla. Tuo metu Miletas atiteko Persijai.
Apie 500 m. pr. m. e. miletiečiai vadovavo Jonijos graikų miestų sukilimui prieš persus. 494 m. pr. m. e. persai Miletą sugriovė.
479 m. pr. m. e. miestas pradėtas atstatyti ir apie 466 m. pr. m. e. užstatytas pagal taisyklingą (vadinamą Hipodamo) planą su stačiakampiu gatvių tinklu.
Po Peloponeso karo (431−404 m. pr. m. e.) miestas vėl atiteko persams, 334 m. pr. m. e. − Aleksandrui Makedoniečiui, 129 m. pr. m. e. − Romai.
Bėgant metams Miletas pamažu sunyko.
Nuo XX a. pradžios Milete vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Atkasami architektūros paminklų griuvėsiai: trijų agorų − šiaurinės (su bulės susirinkimams skirtu pastatu, vadinamu Buleuterionu, dviem Apolono šventyklomis ir kitais pastatais), pietinės ir vakarinės (su jonėnine Atėnės šventykla).