Milžinkapio pušis

54°48′41.13″ š. pl. 23°40′52.95″ r. ilg. / 54.8114250°š. pl. 23.6813750°r. ilg. / 54.8114250; 23.6813750

Milžinkapio pušies kamienas
Buvęs gamtos paminklas stūkso natūralioje salelėje tarp dirbamų laukų

Milžinkapio pušis – paminklinė pušis, buvusi Girininkų I kaime (Alšėnų sen.), Kauno rajone. Pasiekiama vykstant iš Pažėrų keliu  2610  Kazlų RūdaPažėrai , už 1 km pravažiavus autobusų stotelę ir už Smailių pasukus į mišką link Girininkų, toliau apie 1,4 km į šiaurės vakarus link laukymės pamiškėje. 1960 m. pušis buvo paskelbta gamtos paminklu, o 1987 m. priskirta vietinės reikšmės paminklams. Dėl irimo procesų 2006 m. neteko gamtos paminklo statuso.

Girininkų kaime, Deltuvai priklausančioje žemėje, yra senosios maro kapinės, vadinamos milžinkapiu. Tarsi išaugusi iš čia palaidotų žmonių stiprybės, ant šio kalnelio augo ilgaamžė pušis, apipinta legendomis, tačiau medis, neatlaikęs audros, 2005 m. buvo nulaužtas.[1] Pušies aukštis buvo 9 m, skersmuo - apie l m, kamieno apimtis prie žemės - 3 m., amžius per 300 metų.

Išlikęs audrų nuverstas buvusio medžio kamienas, gulintis už 100 m nuo miško, tarp dirbamų laukų, ant pakilusio apie 1,5 m nedidelio, apvalios formos žemės sklypo, apaugusio natūralia augmenija. Netoliese, už 100 m, panašioje natūralioje salelėje tarp arimų stovi medinis kryžius, taip pat sena sodyba, apsodinta ąžuolais.

Istorija redaguoti

Prie kamieno kalvių darbo vinimis buvo prikalta lentelė su 1853 m. data. Žmonės pasakoja, kad 1913 m., kasant duobes bulvėms laikyti, netoli pušies buvo rasti stambaus vyro griaučiai ir žiedas. Nuo to laiko žmonės šią pušį vadina Milžinkapio pušimi. Kiti tvirtina, kad palaikų buvo daugiau, ir spėja, kad palaidotieji - žuvę kautynėse. Pušis mena ir Napoleono laikus. Šnekama, kad iš Rusijos traukdamiesi Napoleono kareiviai susėdę po pušimi pailsėti. Tuomet piemuo Bernotukas pamatęs, kad jie turį auksinę vyskupo lazdą. Kareiviams užmigus, jis bandęs ją pavogti, tačiau nepavykę - kareiviai atšipusiu duonpeiliu išraižę berniuko kaklą. 1863 m. čia buvo sukilėlių štabas - pušyje įrėžti jų vado J. Sidzikausko inicialai ir sukilimo data. 1910 m. rusų kareiviai šalia pušies kasinėjo žemę ieškodami brangenybių. Pasak kalbų, jie atkasę Napoleono kareivių paslėptą dėžę su slaptais dokumentais.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti