Kaukinės ežeras (Žiedelis)
- Žiedeliu dar vadinamas ežeras Plungės raj.
54°42′49″š. pl. 24°28′39″r. ilg. / 54.71373°š. pl. 24.477541°r. ilg.
| Kaukinės ežeras (Žiedelis) | |
|---|---|
 Kaukinės ežeras
| |
| Vieta | Kaukinė, Kaišiadorių raj. |
| Plotas | 0,012 km² |
| Kranto linijos ilgis | 0,39 km |
| Kilmė | ledyninė-karstinė |
| Didžiausias gylis | 15 m |
 Vikiteka
|
Kaukinės ežeras (Žiedelis) |
Kaukinės ežeras (kitaip Žiedelio ežeras) – nedidelis ežeras, telkšantis Kaišiadorių rajono ir Elektrėnų savivaldybės paribyje, Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, Kaukinės kaime, apie 4 km į šiaurę nuo Beižionių. Priklauso Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinui, hidrologinis nr. 10031149.[1] Ežeras yra hidrografinis kraštovaizdžio objektas, patenkantis į Kaukinės botaninio-zoologinio draustinio teritoriją. LR Aplinkos ministerijos paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu 1999 m.
Gali būti pasiekiamas žvyrkeliu per mišką iš kelio 1812 Žiežmariai–Nemaitonys–Stakliškės , pasukant Sutartiškėse, kur stovi kelio ženklas su nuoroda link jo „3 km“. Saugomas objektas pažymėtas informacine lenta, pakrantės prižiūrėtos, aplink jį stūkso kelios sodybos. Pritaikytas poilsiui – į vandenį nutiesti tilteliai. Pakrantėje pastatytas kryžius vietos partizanų atminimui. Rytinėje ir šiaurinėje pusėje auga du dideli saugomi medžiai – Kaukinės liepos. Iš rytų pusės prateka Spengla.
Ežero plotas – 1,2 ha, gylis – 14-18 metrų. Forma beveik tobulas apskritimas: ilgio ir pločio santykis 120x120 m. Altitudė 160,4 m. Krantai žemi. Gyvena tiktai menkavertės žuvys. Ežeras nenutekantis. Spėjama, kad tai vienintelis vandens telkinys šalyje, atsiradęs nukritus meteoritui.[2] Požeminių šaltinių maitinamo ežero vanduo šaltesnis nei kitur.[3]
Legendos redaguoti
Danguje netikėtai pasirodęs kaukiantis ugnies kamuolys, kuris trenkėsi į miško tankmę. Toje vietoje nuo sprogimo atsivėrė didžiulė skylė, o aplinkui kilometro spinduliu išvirto ir sudegė miškas. Aplinkui atsiradusį ežerėlį apsigyveno žemdirbiai, tai vietovei davę Kaukinės vardą.
Žiedelis priklauso tai ypatingai vandens telkinių grupei, apie kuriuose pasakojama, kad jų gylio negalima matuoti. To nedera daryti dėl dviejų priežasčių – pirma, ežeras pyksta matuojamas, antra, kažin ar jis apskritai turi dugną… Kalbama, kad vienas vyras bandė išmatuoti ežero gylį. Jis prakirto eketę ir leido vadeles gilyn. Atėjo vakaras ir vyras dar nebaigė matuoti, mat tas vadeles kažkas traukė žemyn. Žmogus nuėjo namo, palikęs viską prie ežero. Naktį jis susapnavo, kad ežeras jam pasakė: „Jeigu nori mane išmatuoti, tai aš kasmet imsiu po žmogų“.
