Mesjė 44
Mesjė 44 (M44, NGC 2632) – padrikasis spiečius, esantis Vėžio žvaigždyne. Nutolęs per 577 šviesmečius. Regimasis ryškis yra 3,7.[1] Kitose (ne lietuvių) kalbose spiečius dar vadinamas Avilio ir Ėdžių (lot. Praesepe) vardais.[2]
Spiečiaus amžius siekia ~730 mln. metų.[1]
Istorija redaguoti
Šis objektas matomas plika akimi, tad žinomas jau nuo priešistorinių laikų, minimas mituose. Senovės graikai ir romėnai įsivaizdavo, kad tai ėdžios, iš kurių ėda du asilai – žvaigždės Asellus Borealis ir Asellus Australis. Eratostenas mini, kad ant šių asilų į mūšį su titanais jojo dievai Dionisas ir Silenas. Titanai išsigandę asilų bliovimo ir dievai iškovoję pergalę. Už tai asilai buvę perkelti į dangų drauge su ėdžiomis (Phatne).[1]
Senovės graikų astronomas Hiparchas šį objektą įtraukė į savo žvaigždžių katalogą. Spiečių jis įvardijo „Mažuoju debesimi“ arba „Debesuotąja žvaigžde“. Objektą mini ir Ptolemėjas savo „Almageste“ (tai vienas iš septynių šiame veikale paminėtų „ūkų“).[1]
Galilėjus pirmasis stebėjo atskiras šio spiečiaus žvaigždes. Jis teigė, jog čia esama mažiausiai 40 nedidelių žvaigždžių. Šiuolaikiniais teleskopais matyti apie 200–350 (ne visada lengva pasakyti ar žvaigždė priklauso spiečiui).[2] Charles Messier 1769 m. šį objektą įtraukė į savo katalogą.[1]
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Messier 44 Archyvuota kopija 2021-05-01 iš Wayback Machine projekto.. Messier SEDS. Nuoroda tikrinta 2021-05-01.
- ↑ 2,0 2,1 Frommert, Hartmut; Kronberg, Christine (August 27, 2007). „Open Star Clusters“. SEDS. University of Arizona, Lunar and Planetary Lab. Suarchyvuotas originalas December 22, 2008. Nuoroda tikrinta 2009-01-02.
|
Šis straipsnis apie spiečių yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |