Melchioras Stanislovas Šemeta

Melchioras Stanislovas Šemeta
Šemetos
Herbas „Łabędź“
Herbas „Łabędź“
Mirė 1570 m.
Tėvas Stanislovas Šemeta
Motina Ona Kęsgailaitė
Sutuoktinis (-ė) Elžbieta Hlebavičiūtė

Bogumila Pritulisaitė

Vaikai Vaclovas Šemeta,
Jonas Šemeta, Melchioras Šemeta, Kristina Šemetaitė

Melchioras Stanislovas Šemeta (? – 1570) – LDK valstybinis veikėjas.

Biografija redaguoti

Buvo Žemaitijos paseniūniu, Rietavo tijūnu nuo 1548 m., nuo 1550 m. Beržansko, nuo 1560 m. Dinaburgo seniūnu, nuo 1566 m. Žemaitijos kaštelionu.

1532 m. mirus paskutiniajam Kęsgailų giminės didikui Žemaičių seniūnui Stanislovui Stanislovaičui Kęsgailai jo paliktą turtą perėmė jo pusbrolio sūnus Stanislovas Kęsgaila, tačiau dėl to kilo kitų pretendentų į palikimą nepasitenkinimas ir teisminiai ginčai[1]. 1547 m. Didžiojo Kunigaikščio Žygimanto Augusto priimtu teismo nuosprendžiu[2] dalis palikimo atiteko jo tėvo brolio dukters Onos Kęsgailaitės Šemetienės (1480-1554) sūnui Melchiorui Šemetai.

Šeima redaguoti

 
Šemetų herbas, XVII a. Veprių varpo fragmentas

Stanislovo Šemetos ir Onos Kęsgailaitės sūnus.

Pirmoji žmona buvo Elžbieta Hlebavičiūtė, Vilniaus vaivados Jono Hlebavičiaus duktė. Su ja turėjo sūnų Vilkmergės pakamarį Melchiorą Šemetą. Su antrąja žmona Bogumila Pritulisaite[3] turėjo sūnus Smolensko kaštelioną, Vilniaus pakamarį Vaclovą Šemetą, Batocko seniūną Joną Šemetą ir dukterį Kristiną, kuri ištekėjo už Vaitiekaus Bilevičiaus.

Lieratūra redaguoti

  • Шэметы // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч / Рэдкал.: Г.П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З.Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2006. – 792 с.: іл. С. 766. ISBN 985-11-0315-2, ISBN 985-11-0378-0 (т. 2)

Šaltiniai redaguoti

Politinis postas
Prieš tai:
-
 
Žemaitijos kaštelionas

1566
Po to:
Mikalojus Talvošas