Atverti pagrindinį meniu

Medininkų žemėXIV a.XV a. žemaičių istorinė žemė.

Istoriniai šaltiniaiKeisti

Medininkų žemė minima XIV a. pradžioje Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje, XIV a. pabaigoje Vygando Marburgiečio kronikoje, Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose (vok. Lithauische Wegeberichte).

GeografijaKeisti

Medininkų žemę sudarė Karklėnų, Laukuvos, Medininkų, Šiauduvos, Tverų valsčiai (dab. Plungės, Šilalės ir Telšių rajono savivaldybės), kurių gyventojai susivienijo kovai su Vokiečių ir Livonijos ordinų agresija. Svarbiausia pilis buvo Medvėgalis, centras – Medininkai.

IstorijaKeisti

Medininkų žemė ordinų riterių buvo puolama 1314 m., 1316 m., 1320 m. (Medininkų mūšis), 1329 m. (Medvėgalio gynyba), 1355 m., 1370 m., 1381 m., 1389 m., 1399 m. Medininkų žemės atstovai 1390 m. dalyvavo žemaičiams sudarant sutartį su Vokiečių ordinu ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Medininkų žemės valstiečiai dalyvavo 1418 m. Žemaitijos valstiečių sukilime.

Kaip administracinis vienetas XV a. antroje pusėje žemė iširo. Medininkų žemės pavadinimas išnyko XVI a. [1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Rimantas Jasas. Medininkai 1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 569 psl.