Karklėnų valsčius
- Apie valsčių Vilkaviškio apskrityje žr. Karklinių valsčius.
55°40′š. pl. 22°34′r. ilg. / 55.66°š. pl. 22.57°r. ilg.
| Karklėnų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Karklėnai |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Medininkų žemė (XIV a.) Žemaitijos seniūnija (XVI a. vidurys) Šiaulių reparticija (XVIII a. 2-oji pusė) | |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kelmės apskritis (1947–1950) |
Karklėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Karklėnai.
Istorija
redaguotiValsčius (pavietas) minimas nuo XIV a., XV–XVI a. valsčius (pavietas) buvo administruojamas seniūno.[1] 1667 m. paviete buvo 66 bajorų dūmai.
Panaikintas iki XIX a., vėl sudarytas 1947 m. lapkričio 6 d. iš dalies Kražių valsčiaus. Karklėnų valsčius galutinai panaikintas 1950 m. birželio 30 d., jo teritorija perduota Užvenčio rajonui (1 apylinkė) ir Varnių rajonui (3 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1949-01-01 (išsamiau) |
89 | 4 apylinkės [2] | |||
Suskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
|---|---|
| Gorainiai | Gorainių apylinkė |
| Karklėnai | Karklėnų apylinkė |
| Karklėnaliai | Karklėnalių apylinkė |
| Pašilė | Pašilės apylinkė |
| Iš viso: | 4 apylinkės |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 50
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 50