Medingėnų–Milašaičių miškai
55°50′ š. pl. 21°56′ r. ilg. / 55.833°š. pl. 21.933°r. ilg. Medingėnų-Milašaičių miškai – miškai Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į pietryčius nuo Plungės.
Geografija
redaguotiPlotas 3600 ha, mišku apaugę 3050 ha. Susideda iš Jerubaičių, Lekemės, Medingėnų, Milašaičių, Šarkių miškų. 70 % miškų valstybinės reikšmės, priklauso Telšių miškų urėdijai. Netoli Medingėnų-Milašaičių miškų pietrytinio pakraščio, vietomis juos siekdama, teka Minija. Per masyvą teka jos intakai: Briedupis, Viešdauba ir Sausdravas su intakais Šilupiu ir Kapupiu. Paviršius banguotas. Pietiniame pakraštyje yra apie 85 ha Vainaičių aukštapelkė. Minijos ir jos intakų pakraščių miškai priklauso Minijos ichtiologiniam draustiniui. Masyve yra 8 miško buveinės, užimančios 51 ha.
Medynai
redaguotiMiško augavietės vidutinio derlingumo laikinai įmirkusios ir nederlingos normalaus drėgnumo. 5 % miškų yra ekosistemų apsaugos, 3 rekreaciniai, 9 % vandens apsauginiai ir 83 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 15 %, eglynų – 40 %, pušynų 38 %, beržynų 17 %, baltalksnynų 4 %, juodalksnynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 29 %, pusamžiai medynai 41 %, bręstantys 21 %, brandūs 9 %. Medynų vidutinis amžius 52 m., bonitetas 11,1, skalsumas 0,70, tūris 199 m³/ha.
Istorija
redaguoti1944–1954 m. Medingėnų-Milašaičių miškuose veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lietuvos partizanai. Nedidelis partizanų būrys šiuose miškuose kovojo iki 1954 m.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Algirdas Brukas. Medingėnų-Milašaičių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 568 psl.