Mozyrius

(Nukreipta iš puslapio Mazyrius)

Mozỹrius [1] (blrs. Мазыр, rus. Мозырь) – miestas pietų Baltarusijoje, Gomelio srityje, Pripetės upės dešiniajame krante. Mozyriaus rajono centras. Yra pedagogikos institutas, kraštotyros muziejus, Dramos teatras. Yra Šv. Mykolo bernardinų bažnyčia, pastatyta 17601775 m., perstatyta XIX a., Šv. Arkangelo Mykolo (17431745 m.) vienuolynas ir bažnyčia, XVIII a. Cistersų vienuolynas.[2]

Mozyrius
blrs. Мазыр, rus. Мозырь
      
Šv. Nikolajaus cerkvė
Mozyrius
Mozyrius
52°03′0″ š. pl. 29°16′0″ r. ilg. / 52.05000°š. pl. 29.26667°r. ilg. / 52.05000; 29.26667 (Mozyrius)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gomelio sritis Gomelio sritis
Rajonas Mozyriaus rajonas
Įkūrimo data 1153 m.
Gyventojų (2022) 104 967
Vikiteka Mozyrius
Mozyriaus „Spartako“ stadionas

Istorija

redaguoti

Pirmą kartą paminėtas 1153 m., priklausė Kijevo, Černigovo ir Turovo kunigaikštystėms. 1174 m. Mozyrių užpuolė lietuviai, 1227 m. ir 1244 m. nusiaubė totoriai. XIV a. viduryje atiteko LDK. Nuo XV a. pabaigos priklausė M. Glinskiui, kuris 1508 m. pasidavė Maskvai, pagal LDK ir Maskvos 1508 m. taiką grąžintas Lietuvai. Nuo 1565 m. Mozyriaus pavieto centras. 1577 m. gavo miesto teises. 1497 m. ir 1521 m. miestą sudegino Krymo totoriai, 1648 m. nusiaubė kazokai, 1654 m. užėmė Rusijos kariuomenė, 1667 m. grąžintas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1793 m. atiteko Rusijos imperijai, 17951924 m. buvo Minsko gubernijos Mozyriaus apskrities centras.[3] 1795 m. gavo miesto teises.[4] 1919 m. atiteko Baltarusijos TSR. Per Lenkijos–Tarybų Rusijos karą prie Mozyriaus lenkai 1920 m. kovo mėn. sumušė bolševikus. 19381954 m. Mozyrius buvo Polesės srities centras. Smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Ekonomika

redaguoti

Yra oro uostas, upių uostas, geležinkelio stotis. Per miestą eina geležinkelis ir plentas BabruiskasŽitomyras (Ukraina), naftotiekis Draugystė. Vyrauja naftos perdirbimo, metalo apdirbimo, įrengimų gamybos, medienos apdirbimo, chemijos (trąšų), elektrotechnikos, baldų, tekstilės (trikotažo), siuvimo, maisto (pieno, alaus) pramonė. Prie Mozyriaus nuo 1982 m. kasama akmens druska.

  • FK Slavija-Mazyr (futbolo klubas);
  • „Jaunystės“ („Junactva“) stadionas, kurio talpa daugiau nei 17 tūkst. žiūrovų.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Mozyrius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 548 psl.
  3. Mozyrz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 754 psl. (lenk.)
  4. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 286