Marija Barkauskaitė

Marija Barkauskaitė
Gimė 1942 m. rugsėjo 1 d. (81 metai)
Šukiškiai, Kelmės apskr.
Veikla Lietuvos pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė
Alma mater 1963 m. Šiaulių pedagoginis institutas
Žymūs apdovanojimai

2002 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius

Marija Barkauskaitė (g. 1942 m. rugsėjo 1 d. Šukiškiai, Kelmės apskr.) – Lietuvos pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė.

Biografija redaguoti

1963 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto Pedagogikos fakultetą. Tartu universitete baigė aspirantūrą. 2000 m. habilituota socialinių mokslų daktarė, 2001 m. profesorė. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė (nuo 2008 m.).

19631966 m. Kulautuvos sanatorinės mokyklos, 19661970 m. Kauno miesto mokyklos – internato direktoriaus pavaduotoja. 19761990 m. Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoja. 19901992 m. Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja. 1992 m. Vilniaus pedagoginio instituto prorektorė. 19931995 m. kultūros ir švietimo ministro pavaduotoja. Nuo 1995 m. Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja, nuo 2002 m. Pedagogikos katedros vedėja.

19992001 m. Pedagogikos instituto mokslinės tarybos pirmininkė. Nuo 1995 m. Švietimo ir mokslo ministerijos atestacinės komisijos, nuo 2001 m. ir Pagrindinių mokyklų tarybos pirmininkė.[1]

Veikla redaguoti

Mokslo darbo sritis: asmenybės ugdymo problemos įvairių tipų ugdymo institucijose, ypatingą dėmesį skiriant paauglystei bei mokytojų rengimui. Aktyviai dalyvauja Lietuvos švietimo sistemos strategijos ir politikos kūrime bei įgyvendinime. Paskelbusi daugiau, nei 130 mokslo darbų, 3 monografijas, 5 metodinius leidinius aukštosioms mokykloms.

Svarbiausi veikalai redaguoti

  • Mokinių tarpusavio santykiai, (1979 m.);
  • Vaikų globos ir rūpybos Lietuvoje istorinės raidos apžvalga (su V. Grikpėdiene, 1998 m.);
  • Paauglys dabartinėje visuomenėje (2001 m.);
  • Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas (su V. Grincevičiene, 2001 m.).

Įvertinimas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Marija Barkauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 776 psl.