Mangas – valgomas kaulavaisis, kurį mezga indinio mango medis. Manoma, kad mangai kilo iš regiono tarp Mianmaro, Bangladeše ir šiaurės rytų Indijoje.[1] Indinio mango medis nuo senų laikų auginamas Pietų Azijoje ir Pietryčių Azijoje, dėl to esti dviejų kultivarų: „indiško tipo“ ir „Pietryčių Azijos tipo“.[2][3] Taip pat valgomus kaulavaisius, vadinamus mangais, veisia kitos Mangifera genties augalų rūšys. Šie paprastai sutinkami Malezijos ekoregione.[4]

Mango vaisius — pilnas ir perpjautas pusiau.

Pasaulyje yra keli šimtai mango kultivarų, auginamų visuose žemynuose. Europoje mangus augina Italija ir Malta. Priklausomai nuo kultivaro, mango vaisius gali skirtis dydžiu, forma, saldumu, žievelės ar minkštimo spalva. Pastaroji gali būti geltona, aukso spalvos, žalia arba oranžinė.[5] Mango yra Indijos, Pakistano ir Filipinų nacionalinis vaisius,[6][7] o mango vaismedis — Bangladešo nacionalinis medis.[8]

Maistingumas

redaguoti

Mango vaisiuje yra gausu vitamino C ir folio rūgšties. 100 g energinė vertė — 60 kcal. Yra 15 g angliavandenių, 13,7% cukrų, 1,6% maistinių skaidulų, 0,38 g riebalų, 0,82 g baltymų.[9]

Produkcija

redaguoti
Mangų* produkcija 2020 metais
Valstybė (milijonai tonų)
  Indija 24,7
  Indonezija 3,6
  Kinija 2,4
  Meksika 2,4
  Pakistanas 2,3
  Brazilija 2,1
Pasaulis 54,8
* įskaitant mangostanines garcinijas ir guavas.
Šaltinis: Jungtinių Tautų FAOSTAT[10]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lizada, C. (1993), Mango, Dordrecht: Springer Netherlands, p. 255–271, doi:10.1007/978-94-011-1584-1_8, ISBN 978-94-010-4689-3. Nuoroda tikrinta 2021 m. rugsėjo 29 d. 
  2. Kuhn, David N.; Bally, Ian S. E.; Dillon, Natalie L.; Innes, David; Groh, Amy M.; Rahaman, Jordon; Ophir, Ron; Cohen, Yuval; Sherman, Amir (2017 m. balandžio 20 d.). „Genetic Map of Mango: A Tool for Mango Breeding“. Frontiers in Plant Science. 8: 577. doi:10.3389/fpls.2017.00577. PMC 5397511. PMID 28473837.
  3. Warschefsky, Emily J.; Wettberg, Eric J. B. (2019 m. birželio mėn.). „Population genomic analysis of mango (Mangifera indica) suggests a complex history of domestication“. New Phytologist. 222 (4): 2023–2037. doi:10.1111/nph.15731. PMID 30730057.
  4. Sherman, Amir; Rubinstein, Mor; Eshed, Ravit; Benita, Miri; Ish-Shalom, Mazal; Sharabi-Schwager, Michal; Rozen, Ada; Saada, David; Cohen, Yuval; Ophir, Ron (2015 m. gruodžio mėn.). „Mango (Mangifera indica L.) germplasm diversity based on single nucleotide polymorphisms derived from the transcriptome“. BMC Plant Biology. 15 (1): 277. doi:10.1186/s12870-015-0663-6. PMC 4647706. PMID 26573148.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
  5. Morton, Julia Frances (1987). Mango. In: Fruits of Warm Climates. NewCROP, New Crop Resource Online Program, Center for New Crops & Plant Products, Purdue University. pp. 221–239. ISBN 978-0-9610184-1-2.
  6. „Pakistani mango: The king of fruits“. ArabNews. 2019 m. rugpjūčio 13 d.
  7. „Mangoes In The Philippines“. CropLife.
  8. „Mango tree, national tree“. 2010 m. lapkričio 15 d. Nuoroda tikrinta 2013 m. lapkričio 16 d..
  9. Maistingumas USDA duomenų bazė
  10. „Production of mangoes, mangosteens, and guavas in 2020, Crops/Regions/World list/Production Quantity (pick lists)“. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistikos duomenų bazė (FAOSTAT). 2022. Nuoroda tikrinta 2022 m. sausio 13 d..

Nuorodos

redaguoti