Magūnų koplyčia

koplyčia Lietuvoje

Koordinatės: 55°33′50″š. pl. 26°26′41″r. ilg. / 55.563969°š. pl. 26.444806°r. ilg. / 55.563969; 26.444806

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Magūnų koplyčia
Magūnų koplyčia.JPG
Savivaldybė Visagino savivaldybė
Gyvenvietė Magūnai (Visaginas)
Adresas Laimės g. 23
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta XIX a. pr.
Koplyčia 2016 m.

Magūnų koplyčiakatalikų kapinių koplyčia Magūnų kaime, Visagino savivaldybėje, Šv. apaštalo Pauliaus parapijoje.[1] Koplyčia stūkso senųjų Magūnų kapinių kalnelyje, kurį iš visų pusių supa Visagino sodininkų bendrijos „Pavasaris“ sodai.[2] Pasiekiama iš kelio  113  DūkštasVisaginas , pasukus į šiaurės vakarus, pavažiavus per sodus 0,4 km (stovi medinė nuoroda). Priešingoje plento pusėje, už geležinkelio, yra Magūnų kaimas, priklausantis Ignalinos rajonui.

Magūnų koplyčia pažymėta Visagino pažintinio istorijos tako maršrute.[3] Kapinaičių aplinka sutvarkyta, yra vieta automobiliams, įrengti nauji mediniai laiptai į kapinių kalnelį, pastatytas didelis medinis kryžius. Savivaldybėje paruoštas leidinys, pristatantis kaimo ir jo apylinkių istoriją. Prie koplyčios kartą per metus sukviečiami čia pat ir toli gyvenantys magūniečiai.

IstorijaKeisti

Magūnų kaimas – viena seniausių Visagino apylinkių vietovių, istorijos šaltiniuose žinoma kaip Breslaujos pavieto gyvenvietė. XVII a. pradžioje čia vyko teismo procesas, jame už raganavimą buvo nuteisti myriop keli vietos gyventojai. Kapinaitės siejamos su Gūrių (Kalnėnų) dvarininko Butlerio vardu - 1833 m. jis čia palaidojo savo mažametį sūnų ir virš jo kapo pastatė koplytėlę. Dvaro savininkai vėliau čia nebelaidojo, matyt, turėjo kitur savo giminės laidojimo vietą. Butleriams išvykus, dvare apsigyveno vokiečių kilmės Engelhardų giminė. Magūnų kapinaitėse buvo laidojami magūniečiai, senu papročiu jose vis dar statė medinius kryželius. Seniausias akmeninis kryžius pastatytas jau sunykus Gūrio dvarui – jis datuojamas 1891 m.

Kelis kartus per metus Rimšės klebonas koplytėlėje laikydavo šv. mišias už mirusiuosius. Per Vėlines 1910 m. nuo paliktos degančios žvakės koplytėlėje kilo gaisras. Tuo metu sudegė medinis altorėlis, aprūko lubos. Kaimas tuo metu jau skirstėsi į vienkiemius, todėl žmonės stokojo lėšų jai suremontuoti. Į pagalbą atėjo kaime dvi smukles laikę žydai, paaukoję kalkių. Sulaukę paramos, 1912 m. magūniečiai savo jėgomis koplyčią suremontavo. Tais pačiais metais dalijant žemės sklypus kapų kalnelis buvo priskirtas Juozapui Baldyšiui. Lenkų valdymo laikais kalvis Stanislovas Baldyšius suveržė geležinėmis juostomis skilinėjančias pastato sienas, kitas kaimo gyventojas Petras Kardelis ištekino medines žvakides, kurios išliko iki šių dienų.

2008 m. rugsėjo mėnesį, įgyvendinant projektą „Per kultūrinio palikimo išsaugojimą – į sutelktą bendruomenę“, kapinėse buvo pastatytas ir pašventintas ąžuolinis kryžius bei pagerbiant kaime gyvenusius žmones išleista kygelė „Magūnų kaimas ir jo žmonės“.

ArchitektūraKeisti

Koplyčia sumūryta iš lauko akmenų, panaudojant rišamąją medžiagą – kalkes. Statinys sutvirtintas suveržtais metalo strypais. Medinės dalys nudažytos geltonai ir baltai (aplink duris). Priekiniame fasade yra 4 baltai dažytos kolonos. Stogo viršūnę užbaigia mažas kaltinis kryžius su saulute.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka