Mūšis dėl Hamburgerio aukštumos

Kova dėl Hamburgerio aukštumos (angl. Battle of Hamburger Hill) – JAV ir Šiaurės Vietnamo armijų mūšis dėl Dong Ap Bia (dar vad. 937 aukštuma) viršukalnės 1969 m. Vietnamo karo metu, sulaukęs didelio atgarsio Amerikos politiniuose sluoksniuose ir visuomenėje. Kai kurie autoriai šią kovą laiko Vietnamo karo beprasmybės simboliu.

JAV kariuomenės kariai po mūšio kopia į kalną.
Mūšio shema

Mūšis redaguoti

Antrąją operacijos dieną 101-ojo JAV oro desanto divizijos batalionas priartėjo prie 937 aukštumos (vietinių gyventojų žinomos kaip Dong Ap Bia), kurią, kaip paaiškėjo, užėmė priešininkų vietnamiečių pajėgos. Pirmasis aukštumos puolimas nepavyko, susidūrus su stipriu pasipriešinimu. Tik vėliau tapo žinoma, kad Šiaurės Vietnamo armijos pulkas aukštumoje sukūrė daug gerai įtvirtintų pozicijų, sumaniai panaudojant kalno šlaitą ir reljefą. Antrasis puolimo bandymas taip pat buvo nesėkmingas. Po to vienintelis JAV batalionas beveik kasdien šturmuodavo priešo pulko užimtas aukštumas, tačiau patyręs nuostolių buvo priverstas kaskart trauktis. Tarp amerikiečių kareivių augo nepasitenkinimas divizijos vado, kuris ir toliau organizavo beprasmiškus išpuolius į strateginės vertės neturinčias aukštumas, veiksmais. Kareiviai tokį puolimą pavadino mėsainiu dėl didelio kiekio praradimų (analogija į mėsainių mėsą, faršą). Tik gegužės 20 d., gavusios pastiprinimą, JAV pajėgos sugebėjo prasibrauti į Dong Ap Bia viršūnę.

Pasekmės redaguoti

Per dešimt dienų 46 JAV kariai žuvo, o 400 buvo sužeisti. Aukštumoje žuvo 633 Šiaurės Vietnamo karių[1]. Dong Ap Bia viršukalnė iš tikrųjų neturėjo jokios strateginės vertės, o visos atakos prieš ją buvo organizuotos ne tam, kad būtų užimta pati aukštuma, o siekiant sunaikinti jame įsitvirtinusias dideles priešo pajėgas pagal 1965 m. JAV kariuomenės vadovybės patvirtintą strategiją.

Mūšis išgarsėjo „Associated Press“ korespondento pranešimo, kuris apibūdino Amerikos kareivių nuovargį ir kartėlį po daugybės nesėkmingų išpuolių, dėka. Edvardo Kennedy vadovaujami kongreso vadovai pasmerkė tai, ką jie vadino amerikiečių gyvybių švaistymu.

Mūšio beprasmybės pojūtis sustiprėjo Amerikos visuomenėje po to, kai tapo žinoma, kad birželio pradžioje amerikiečių pajėgos paliko 937 aukštumą, o po kelių savaičių ją vėl užėmė Šiaurės Vietnamo kariuomenė.

Populiariojoje kultūroje redaguoti

  • 1987 m. buvo sukurtas filmas „Hamburgerio aukštuma“, kuris minimas tarp garsiausių filmų apie Vietnamo karą. Pagrindinė filmo frazė Don’t mean nothin’ (liet. Nieko nereiškia) kartais suvokiama kaip viso Vietnamo karo ypatybė.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti