Lucas van Leyden
Lukas van Leidenas (ol. Lucas van Leyden, tikr. Lucas Hugensz arba Lucas Jacobsz; apie 1494 – 1533 m. rugpjūčio 8 d.) – Nyderlandų renesanso grafikas, tapytojas. Vertinamas reikšmingiausiu po Albrechto Diurerio XVI a. grafiku ir vienu žymiausių meno istorijoje.[1]
Biografija
redaguotiLukas van Leidenas gimė 1494 m. Leidene (kitais šaltiniais − 1489 m.). Dailės mokslus išėjo pas tėvą Hugo Jacobsz, kuris buvo tapytojas. Vėliau mokėsi pas Cornelis Engebrechtsz. Ankstyvieji Luko van Leideno metai menkai žinomi. Panašu, kad labai jauname amžiuje jis parodė graverio talentą, ką rodo anksčiausiai datuojama jo graviūra „Mahometas ir nužudytas vienuolis“ (1508). Dailininkas dirbo tiek graviūros, tiek oforto technika, daug eksperimentavo. Ištobulino ėsdinimą ant vario plokštelės. Taip pat, tapė paveikslus, kūrė vitražus. 1514 m. jis minimas Leideno civilinės sargybos sąrašuose, 1515 ir 1519 − tarp arbaletininkų.[2]
Lukas van Leidenas išvystė nuosavą stilių, artimą Antverpeno manierizmui. Svarbiausias bruožas jame buvo žmogaus veido bruožų vaizdavimas, išreiškiant emocijas, jausmus. 1521 m. Lukas van Leidenas Antverpene susitiko su į Nyderlandus atvykusiu Albrechtu Diureriu, kurio darbus anksčiau jis atidžiai studijavo. Vienais garsiausių Luko van Leideno darbais įvardijami apie 1510 m. atlikti estampai „Pienininkė“ ir „Ecce Homo“, abu rodantys Diurerio įtaką. Lukas van Leidenas paliko apie 25 autentiškais laikomus paveikslus. Žymiausiu jų įvardijamas 1527 m. baigtas „Paskutiniojo teismo triptikas“. Spėjama, kad 1527 m. jis atliko antrą kelionę į Pietų Nyderlandus, kur Midelburge susitiko su Jan Gosartu. Po 1527 m. dailininko sveikata suprastėjo, jis mirė 1533 m. rugpjūčio 8 d. Leidene. Manoma, kad dėl tuberkuliozės.[3] Tačiau, anot liudijimų, pats Leidenas įtarė, kad buvo užnuodytas Jano Gosarto.[4] Luko van Leideno autoritetas jo gyvenimo metu ir iškart po mirties buvo didžiulis. Dž. Vazaris jį vertino netgi geresniu grafiku už A. Diurerį. Tapyboje Lukas van Leidenas laikomas vienu Nyderlandų kasdienių scenų interjere vaizdavimo pradininkų. Jo kūryba tikriausiai paveikė Rembrantą, kuris buvo surinkęs nemažą kiekį Leideno estampų.[5].
Darbų galerija
redaguoti-
„Lozoriaus prikėlimas“ (1508) -
„Ecce Homo“ (1510) -
„Samsonas ir Dalila“ (1514) -
„Šv. Marijos Magdalenos šokis“ (1519) -
„Keliaujantys valkatos“ (1520) -
„Kristus Getsemanėje“ (1521) -
„Dantistas“ (1523) -
„Atėne Paladė“ (1530) -
„Žaidimas šachmatais“ (1508, Berlyno paveikslų galerija) -
„Paskutinis teismas“ (1527, Lakenhal muziejus, Leidenas)
Išnašos
redaguoti- ↑ britishmuseum.org Archyvuota kopija 2012-08-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vašingtono nacionalinės galerijos informacija
- ↑ rijksmuseum.nl Archyvuota kopija 2016-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vašingtono nacionalinės galerijos informacija
- ↑ britishmuseum.org Archyvuota kopija 2012-08-14 iš Wayback Machine projekto.
