Jan Mabuse
Janas Gosartas (ol. Jan Gossart arba Jan Gossaert), pravarde Mabiuzas (ol. Jan Mabuse; apie 1478 – 1532 m. spalio 1 d.) – flamandų dailės mokyklos renesanso dailininkas. Laikomas pirmuoju dailininku, kuris išplatino italų renesanso bruožus Nyderlandų dailėje.
Biografija redaguoti
Janas Gosartas gimė apie 1478 m., spėjama, Mobiožo mieste, nuo kurio vėliau prisiėmė pravardę Mabiuzas. Nieko nežinoma apie jo jaunystę ir mokslus. Gali būti, kad jis mokėsi Briugėje. 1503 m. jis tapatinamas su Jennyn van Hennegouwe (Janu iš Heno), kuris įstojo į Antverpeno dailininkų gildiją. Ankstyviausi Mabiuzui priskiriami darbai rodo Antverpeno manierizmo įtaką. Nežinoma, kaip ir kur Mabiuzas susipažino su Burgundijos hercogo Pilypo Gerojo sūnumi Pilypu Burgundu. Žinoma, kad jis 1508 m. buvo įtrauktas į Pilypo Burgundo delegaciją, kuri keliavo į Romą pas popiežių Julijų II Nyderlandų vietininkės Margaritos Austrės pavedimu. Italijoje Mabiuzui didelį įspūdį padarė renesanso dailė. 1509 m. grįžusio į Nyderlandus dailininko kūryba rodo paprastesnes kompozicijas, nei ankstyvieji darbai, įtakoti Jano van Eiko ir Albrechto Diurerio. Mabiuzas laikomas pirmuoju dailininku, kuris atnešė Italijos renesanso dailės formas į Nyderlandus. Jam priskiriamas pirmas nuogo kūno vaizdavimas Nyderlandų tapyboje.[1]
1509 m. Mabiuzas tikriausiai apsitojo Midelburge. Apie 1515 m. jis nuolat gaudavo užmokestį iš gretimais buvusios Pilypo Burgundo Suburgo pilies, kurioje buvo užsakytas atlikti dailės darbų (išlikęs vos vienas fragmentas). 1516 m. datuojamas Mabiuzo pasirašytas paveikslas „Neptūnas ir Amfitritė“, spėjama, skirtas Pilypui Burgundui, pabrėžiant jo, kaip jūrų laivyno admirolo, postą.[2] Tyrimai rodo, kad Mabiuzas tikriausiai bendradarbiavo su Briugės vyresniu menininku Gerardu Davidu, kuris paveikė jo stilių. 1517 m. Mabiuzas tikriausiai su Pilypu persikėlė į Vik bej Diurstedę. 1523 m. dirbo Mechelene Margaritos Austrės kvietimu, kur susipažino su vietininkės dvaro skulptoriumi Conrad Meit. Tai galėjo paveikti Mabiuzo skulptūrišką figūrų traktavimą paveiksluose ir jo vėlesnę portretūrą. 1524 m. mirė Mabiuzo rėmėjas Pilypas Burgundas. Ryšiai su įvairiais kilmingaisiais padėjo gauti Mabiuzui portretinių užsakymų. Jis pradėjo garsėti neblogu portretistų. Nuo 1530 m. iki mirties 1532 m. Mabiuzas gaudavo nuolatinį išlaikymą iš markizės Mencía de Mendoza, tuometinės Ispanijos turtingiausios moters.[3] Janas Gosartas, pravarde Mabiuzas, mirė 1532 m. spalio 1 d. Spėjama, palaidotas Antverpeno katedroje.[4] Gyvenimo metu jis garsėjo neblogu grafiku.
Darbų galerija redaguoti
-
„Karalių pagarbinimas“ (apie 1510−1515, Nacionalinė Londono galerija) -
„Neptūnas ir Amfitritė“ (1516, Berlyno paveikslų galerija) -
„Madona su Kūdikiu“ (1515-16, Prado muziejus, Madridas) -
„Šv. Lukas piešia Mergelę Mariją“ (1515-25, Meno istorijos muziejus, Viena) -
„Danajė“ (apie 1527, Senoji pinakoteka, Miunchenas) -
„Šv. Šeima“ (apie 1525-30, Bilbao vaizduojamojo meno muziejus) -
„Pirklio portretas“ (apie 1530, Nacionalinė Vašingtono meno galerija) -
„Henrikas III Nasau-Breda“ (1530-32, Nacionalinė Katalonijos meno galerija, Barselona) -
„Henrikas III Nasau-Breda“, ' (1483–1538)
Išnašos redaguoti
- ↑ J. Paul Getty muziejaus informacija
- ↑ Met muziejaus informacija
- ↑ Met muziejaus informacija
- ↑ „Man, Myth, and Sensual Pleasures: Jan Gossart's Renaissance: the Complete Works“. Ed. Maryan Wynn Ainsworth. New York: Metropolitan Museum of Art, 2010 - 484 psl.
