Liudolfas Kenigas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Liudolfas Kenigas


Liudolfo Kenigo herbas

Gimė	apie 1280-1290 m.
Mirė	1348 m. Engelsburgas
Religija	katalikybė

Vikiteka	Liudolfas Kenigas

Liudolfas Kenigas (vok. Ludolf König von Wattzau, g. apie 1280-1290 m. – 1348 m. Engelsburgas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.

Biografija redaguoti

Įstojęs į Vokiečių ordiną dirbo ižde, nuo 1332 m. didysis iždininkas. 1338 m. Ordino didysis komtūras ir Marienburgo komtūras. Vykdė griežtą kolonijinę politiką savo srityje. 1342 m. kapitula jį išrinko didžiuoju magistru.

1343 m. liepos 8 d. su Lenkija pasirašyta Kališo taika leido tęsti karą su Lietuva. Tačiau 1345 m. lietuvių surengtas niokojantis žygis į Prūsiją tapo jo psichinio susirgimo priežastimi. Jis atsisakė didžiojo magistro sosto ir pasveikęs užėmė Engelsburgo komtūro pareigas.

Miręs buvo palaidotas Kvydzino katedroje. Jo palaikai rasti 2007 m. gegužės mėn. atidengus trijų katedroje palaidotų didžiųjų magistrų kapus.

Prieš tai: Ditrichas fon Altenburgas	Vokiečių ordino magistras 1342–1345	Po to: Heinrichas Dusemeris