Lietuvos dailininkų draugija
Lietuvos dailininkų draugija – Lietuvos dailininkų kūrybinis susivienijimas, veikęs 1932–1938 m. Kaune.
Istorija redaguoti
Lietuvos dailininkų draugijos veikloje dalyvavo vyresniosios kartos dailininkai, siekiantys ginti savo kartos interesus, išlaikyti statusą meniniame gyvenime. Propagavo realistinio meno, akademizmo, natūralizmo principus, konfrontavo su arsininkais, jaunosios kartos dailininkais. Steigėjai: Vladas Didžiokas, Jonas Mackevičius, Jonas Šileika, Adomas Varnas, Juozas Zikaras (pirmininkas). Vadovavo 3 žmonių valdyba. 1933 m. draugija surengė vienintelę savo narių darbų parodą. 1938 m. įsiliejo į Lietuvos dailinkų sąjungą.
Žymesni draugijos nariai redaguoti
Vytautas Bičiūnas, Barbora Didžiokienė, Olga Dubeneckienė, Aleksandras Gordevičius, Vincas Grybas, Jonas Janulis, Antanas Jaroševičius, Petras Kalpokas, Kazys Šimonis, Ignas Šlapelis, Antanas Žmuidzinavičius.[1]
Literatūra redaguoti
- Jonas Umbrasas, Eglė Kunčiuvienė, Lietuvių dailininkų organizacijos 1900–1940, Vilnius, 1980.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos dailininkų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 205 psl.