Atverti pagrindinį meniu

Barbora Didžiokienė (1896 m. gruodžio 12 d. Sankt Peterburgas1976 m. rugpjūčio 18 d. Dovainonys, Kaišiadorių raj.) – Lietuvos tapytoja, scenografė.

BiografijaKeisti

Vyras tapytojas Vladas Didžiokas. 19141915 m. Mokėsi Dailei skatinti draugijos, 1917 m. Štiglico techninio piešimo mokyklose Sankt Peterburge, lankė privačias dailės mokyklas (mokėsi pas V. Didžioką) ir studijas. 19181919 m. mokėsi Proletkulto mokykloje Smolenske.

Nuo 1921 m. gyveno Lietuvoje. Nuo 1923 m. dalyvavo parodose, 1932 m. Kaune surengė individualią šaržų parodą. 19461954 m. dirbo piešimo mokytoja Rumšiškių vidurinėje mokykloje.

KūrybaKeisti

Nutapė portretų („Juozas Tumas-Vaižgantas“, 1925 m.), natiurmortų („Dvi kaukės“, „Ekrano gražuolė“ 1927 m., „Natiurmortas“ 1957 m.), peizažų, figūrinių kompozicijų. Sukūrė scenovaizdžių (Piotras Čaikovskis. Spragtukas, 1928 m.), kostiumų operos spektakliams (Otas Nicolajis. Vindzoro šmaikštuolės, 1928, Bedržichas Smetana. Parduotoji nuotaka, 1934 m.), iliustracijų knygoms, lėlių, šaržų, lošimo kortų. Kūriniai dekoratyvūs, manieringi, ekspresyvios tapysenos, turi primityvizmo bruožų, natiurmortai dažniausiai siužetiniai.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Barbora Didžiokienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 733 psl.