Lieknasmiško augavietės tipas, būdingas eutrofinėms žemapelkėms.

Geografija

redaguoti

Lieknų pasitaiko visuose geomorfologiniuose rajonuose. Liekno miško svarbiausias tipas yra juodalksnynas, kuriame ant kupstų auga eglės, uosiai ar beržai. Pomiškis (trakas) – retas; dažniausiai ant kupstų auga šaltekšniai, šermukšniai, ievos. Žemutiniame augalijos arde (tarpkupsčiuose) auga viksvos, vilkdalgiai ir kiti derlingų žemapelkių augalai, ant kupstų – eutrofiniai mezofitai, tarp jų ir samanos. Vyrauja žemapelkės durpžemiai. Lietuvoje liekno tipo miškų daugiausia yra Sūduvos ir Nemuno žemupio lygumose. [1]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Stasys KarazijaLieknas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 135 psl.